Modifikuotas krakmolas nėra genetiškai modifikuotas

Prisiminkime ir nesupainiokime: genetiškai modifikuoti – ne tas pats, kas chemiškai modifikuoti

Į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kreipiasi vartotojai, norėdami sužinoti, kas gi yra tas „modifikuotas krakmolas“ ir ar jis yra genetiškai modifikuotas produktas. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, genetiškai modifikuoti produktai yra visiškai kas kita nei cheminiu būdu modifikuoti produktai, pvz., modifikuotas krakmolas.

Modifikuotas krakmolas yra toks krakmolas, kurio molekulėje yra pakeistos kelios jungtys. Dėl tų jungčių pakeitimo krakmolas greičiau tirštėja. Modifikuotas krakmolas yra maisto produktų ženklinimo etiketėse žymimas „E“ raide su atitinkamu skaičiumi. Modifikuotas gali būti kukurūzų, bulvių, ryžių krakmolas.

Modifikuotas krakmolas yra pripažintas kaip fiziologinis maisto priedas, kuris maistą tirština, stabilizuoja, išlaiko tam tikrą jo konsistenciją. Paprastai jis vartojamas tiems patiekalams gaminti, kurie greitai paruošiami ir greitai suvartojami. Jo gali būti įdėta į vaisių tyreles, pramoniniu būdu pagamintas kruopų, vaisių košes, skirtas kūdikiams ir mažiems vaikams. Krakmolas yra svarbiausias augalų angliavandenis.

„Modifikuotas krakmolas – tai pakeistas, t. y. toks krakmolas, kurio yra pakeistos technologinės savybės nekeičiant jo, kaip produkto, esmės. Krakmolas modifikuojamas tam, kad jis išliktų atsparus karščiui, šalčiui, rūgštims ir kitam poveikiui. Pvz., modifikuoto krakmolo įdėjus į sriubą, ji tampa vientisa ir burnoje jaučiamas grietinės pojūtis“, – sako A. Išarienė.

Krakmolas yra lengvai virškinamas, t. y. organizmas jį pasisavina. Jis plačiai naudojamas maisto pramonėje kaip natūrali tirštinimo priemonė ( pvz., gaminant cepelinus dedama į bulvių tyrę, kad ji būtų patvaresnė). Krakmolas naudojamas kaip glazūravimo medžiaga bei stabilizatorius.

Lietuvos higienos normoje HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, „modifikuotas krakmolas“ apibrėžiamas kaip medžiaga, gauta vieną ar kelis kartus chemiškai apdorojant valgomąjį krakmolą, kuris gali būti paveiktas fiziniu būdu ar fermentais ir praskiestas ar balintas rūgštimis arba šarmais. Šiuo atveju nežymima E numeriu. Kiti modifikuoti krakmolai etiketėje žymimi E 1404–1440.

„Maisto pramonėje gali būti naudojami ir šie maisto priedai – stabilizatoriai, tirštikliai, tokie kaip,  pavyzdžiui, E 1404 oksiduotasis krakmolas, E 1410 monokrakmolo fosfatas, 1410 dikrakmolo fosfatas ir kt.“, – sakė A. Išarienė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

About these ads

9 Komentaras »

  1. .. sakė

    Pagal AZ communications parengtą pranešimą spaudai, kurio tekstas paimtas iš http://ekoblogas.wordpress.com/2007/03/28/gmo-pokyciai-lietuvos-padazu-rinkoje/

    Lietuvos padažų rinkos lyderė ir “Daumantų” produkcijos gamintoja UAB “Vesiga”, reaguodama į visuomenėje bei žiniasklaidoje kilusias diskusijas dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Laiške „Vesiga“ prašo griežtinti maisto produktų, turinčių GMO, ženklinimą.

    Pasak „Vesigos“ generalinio direktoriaus Sauliaus Grinkevičiaus, pastaruoju metu pastebima tendencija, jog nuo maisto produktų su GMO nukenčia visa tam tikrų produktų grupė, nors savo sudėtyje ir neturinti GMO. „Daugiausiai problemų kol kas kyla dėl modifikuoto krakmolo – vartotojai dėl panašaus skambesio šį komponentą dažnai painioja su genetiškai modifikuotomis medžiagomis, nors tai nėra tiesa“, – teigia S.Grinkevičius.

    Modifikuotas krakmolas nėra genetiškai modifikuota medžiaga – veikiant rūgštimis, šarmais, fermentais, pagerinamos maistinio krakmolo savybės, tačiau tai neturi nieko bendro su genetine modifikacija. Majonezų gamybai naudojamas apdirbtas krakmolas neturi jokių neigiamų savybių, priešingai, dėl efektyvesnės sąveikos su vandeniu pagerina maisto produkto savybes.

    Anot „Vesigos“ direktoriaus, būtent dėl modifikuoto krakmolo termino pasigirsta teiginių, jog rinkoje nėra majonezo, kuriame nebūtų GMO. „Šiuo metu Lietuvoje parduodami tik du majonezai su genetiškai modifikuotais produktais, visi kiti, tarp jų ir „Daumantų“ padažai, GMO neturi, bet nepaisant to vyksta diskusijos, kurioms pagrindo nėra“, – sako S.Grinkevičius.

    Dėl šių priežasčių „Vesiga“ pateikė keletą siūlymų VMVT. Pirmiausiai pageidaujama apsvarstyti galimybę klaidinantį „modifikuoto krakmolo“ terminą keisti į kitą, priimtinesnį tiek vartotojams, tiek maisto produktų gamintojams.

    „Daumantų“ produkcijos gamintoja taip pat siūlo griežtinti produktų, kuriuose yra GMO, ženklinimą. Pasak „Vesigos“ direktoriaus, pasitelkus užsienio šalių patirtį, tam galima rasti įvairių sprendimų. „Galime kalbėti apie aiškesnį maisto produktų, turinčių GMO, žymėjimą, arba net apie atskiras etiketes tokiems produktams. Svarbiausia, kad vartotojas nebūtų klaidinamas, ir pirkdamas maistą aiškiai žinotų, kurie produktai yra be jokių genetinių modifikacijų, o kurie turi GMO“, – tvirtina S.Grinkevičius.

    Laiške Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai „Vesiga“ siūlo bendradarbiauti svarstant tokių taisyklių koregavimą. Pasak S.Grinkevičiaus, šiuo atveju itin svarbus verslo sektoriaus ir VMVT sutarimas ir bendradarbiavimas, todėl jie pasiryžę suteikti pagalbą keičiant taisykles bei informuojant visuomenę apie GMO produktų žymėjimo naujoves.

    UAB „Vesiga“ pabrėžia, jog nenaudoja ne tik genetiškai modifikuoto krakmolo, tačiau nei vienos genetiškai modifikuotos žaliavos savo produktų gamybai. Įmonėje perkant žaliavas, iš tiekėjų reikalaujama raštiško patvirtinimo arba nepriklausomų akredituotų laboratorijų tyrimų protokolų, įrodančių, kad jų tiekiamų žaliavų sudėtyje nėra genetiškai modifikuotų organizmų.

  2. JK sakė

    ačiū už straipsnį! tikrai galvojau, kad modifikuotas krakmolas yra gmo

    • nustebinta sakė

      Ydomi informacija, as buwau tikra ,kad tai GMO, net jogurta nustojau wartoti :) Aciu uz tikslia ir aiskia informacija.

  3. Modifikuotas krakmolas – chemiškai, bet ne genetiškai modifikuotas krakmolas sakė

    http://www.nmvrvi.lt/lt/naujienos/81/

  4. zaiza sakė

    Aš irgi buvau susimąsčiusi dėl klaidinančio to krakmolo pavadinimo…

  5. Zenonas sakė

    “Rūgštimi arba šarmais balintas krakmolas”. Miltai buvo balinami chloru (dabar nežinau kuo).
    Cheminės polisacharidų modifikacijos pavojingos sveikatai. Pvz – karamelizuojant cukrų rūgštimi, susidaro kancerogeninės medžiagos. Aišku, produkto poveikis sveikatai priklauso dar ir nuo kiekio. Niekas kilogramais karamelinių saldainių nesučiulpia, bet prof Lazutkos knygoje nurodytas, kaip pats didžiausias iš kancerogeninių veiksnių, o ne nitratai, kaip atrodytų pagal logiką.
    Net vandenį dezinfekuot chloru uždrausta kai kuriose šalyse – nors ne kažikiek vandenyje tos organikos, iš kurios susidaro reaguojant su chloru, kancerogenai, tėra. O čia buvo net miltai gražinami…

  6. Mėta sakė

    O tai kukuruzai arba bulvės iš kurių gaminamas krakmolas negali būti genetiškai modifikuoti? Kaip žinoti? Tada jau turbūt niekas nebeprivalo žymėti, kad krakmolas – GMO…

  7. Deividas sakė

    Aš tai netikiu ju komentarais,aš manau kad jie akivaizdžiai žmonėm meluoja,proto pudrinimu užsijama. . :)

  8. Deividas sakė

    Biržuose stovi , Europos sajungos dėka,lėšomis pastatyta GMO tyrimu labaratorija .Bus varomas GMO Rapsas auginamas laukuose,modifikuotos bulves auginamos bus laukuose,toliau neatsimenu ka ten sake.

RSS feed for comments on this post · TrackBack URI

Parašykite komentarą

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Sekti

Gaukite kiekvieną naują įrašą į savo dėžutę.

%d bloggers like this: