Hagoje rengiamas „Monsanto“ tribunolas“ – GMO gigantės teismas

monsanto_tribunal

Iš viso pasaulio susibūrusi įvairių sričių ekspertų, mokslininkų, aplinkosaugininkų grupė „Monsanto“ tribunolas“ rengiasi GMO korporacijos gigantės teismui Hagoje. „Monsanto“ kaltinama „ekocidu“, t. y. ekologiniu genocidu.

„Monsanto“ tribunolo“ tikslas – įvertinti visus kaltinimus, skirtus šiaip grupei ir jos gaminamiems produktams. Teismas vyks 2016 m. spalio 12–16 d.

015

Nuotr. iš http://www.monsanto-tribunal.org

Pasak organizacijos, ekocidas turėtų būti įstatymiškai pripažintas nusikaltimu, nes tai sąmoningas, pelną nešantis žmonių sveikatos ir sveikos aplinkos naikinimas.

Apie tai skaitykite šiame straipsnyje.

Parašykite komentarą

Mokslininkas, aptikęs, jog GMO iššaukia auglių augimą graužikams, laimėjo teisminį ieškinį gindamas savo reputaciją

seralini_komanda

Profesoriaus Seralini mokslininkų komanda

Ar buvo teisus prancūzų profesorius Gilles-Eric Seralini, kai pareiškė, jog mokslinių tyrimų eigoje, šeriant žiurkes GMO produktais buvo nustatyta, jog tai sukėlė joms rimtų sveikatos problemų, taip pat ir auglių augimą?

Atsakymas į šį klausimą buvo pradėtas viešai aptarinėti iškart po pirmosios tyrimo rezultatų publikacijos.

Šiuo metu profesoriaus Seralini vardas vėl atsirado naujienose – šįkart siejamas su jo didele pergale teisme, kur teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatytas šmeižto faktas, kas tapo antra mokslininko ir jo komandos pergale teisminėse instancijose per mėnesį.

Apie tai skaitykite Infa.lt.

Parašykite komentarą

Lietuvoje nebus auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai

kukuruzai191

Europos Komisija praneša, kad bus atsižvelgta į Lietuvos reikalavimus ir šalies geografinė teritorija nebus įtraukta į leidimus auginti 8 genetiškai modifikuotus augalus (kukurūzus).

„Visada laikėmės atsargumo principo dėl genetiškai modifikuotų organizmų. Aplinkos ministerijos pastangomis Lietuvos biologinei įvairovei ir toliau nekils jokia grėsmė dėl genetiškai modifikuotų augalų auginimo“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Europos Sąjungos valstybėms narėms pačioms nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne, leista metų pradžioje. Seime ir Vyriausybėje priėmus politinį sprendimą, rugsėjį Aplinkos ministerija kreipėsi į paraiškas auginti genetiškai modifikuotus augalus pateikusius ir auginimo leidimą turinčius asmenis.  Prašyta, kad visa mūsų šalies teritorija nepatektų į komercinio 8 genetiškai modifikuotų kukurūzų auginimo zoną.

Šis kreipimasis, kaip praneša Europos Komisija, buvo patenkintas. Tai reiškia, kad šie genetiškai modifikuoti augalai, dėl kurių šiuo metu Europos lygmeniu pateiktos paraiškos, Lietuvoje nebus auginami.

Tokius pat reikalavimus dėl visos ar dalies teritorijos išėmimo iš komercinio auginimo zonos pateikė dar 16 valstybių narių: Latvija, Lenkija, Graikija, Kroatija, Austrija, Prancūzija, Vengrija, Nyderlandai, Belgija, Jungtinė Karalystė, Kipras, Vokietija, Bulgarija, Italija, Danija, Slovėnija.

Sprendimai dėl konkrečių genetiškai modifikuotų organizmų priimami kiekvienu atveju atskirai. Tuo atveju, jei kuri nors kompanija pateiktų prašymą dėl naujos genetiškai modifikuotų augalų linijos auginimo, Lietuva vėl turėtų spręsti, reikalauti išbraukti mūsų šalies teritoriją iš konkretaus genetiškai modifikuoto augalo auginimo geografinės zonos ar ne.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Aptiktos neleistos tiekti ES rinkai genetiškai modifikuoto aliejinio rapso sėklos

rapsai462

Nuotraukos autorė O. Pivorienė

Š. m. spalio 28 d. Jungtinė Karalystė, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB 4 straipsnio 5 dalimi, informavo Europos Komisiją ir valstybes nares apie aptiktas neleistas tiekti Europos Sąjungos rinkai žieminio genetiškai modifikuoto (GM) aliejinio rapso (linija OXY-235, identifikavimo kodas ACS-BNØ11-5) sėklas.

Šio rapso sėklos buvo importuotos kartu su tradicinių rapsų sėklomis vienoje partijoje iš Prancūzijos ir pasėtos mažais kiekiais keliose vietose Anglijoje ir Škotijoje tyrimams dėl naujų augalų veislių įregistravimo.

DEFRA duomenimis, šiuo metu augalai yra sunaikinti, sėklos grąžintos, laukai stebimi dėl galimo sėklų sudygimo.

Šių sėklų galėjo būti pasėta ir kitose valstybėse narėse: Prancūzijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Čekijos Respublikoje, Rumunijoje ir Danijoje.

GM aliejinio rapso linija OXY-235 sukurta kompanijos “Bayer CropScience” ir leidžiama auginti rinkos tikslais Kanadoje ir Japonijoje, naudoti maistui, pvz., JAV, Naujojoje Zelandijoje ir Australijoje. Europos Sąjungoje neišduotas leidimas/sutikimas nei auginti rinkos tikslais, nei naudoti maistui ar pašarams.

Informacija DEFRA interneto tinklalapyje:

https://www.gov.uk/government/news/recall-of-unauthorised-gm-seed

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Kovojo su badu, o sukėlė ligų epidemiją

gmo_bomba

I. Turulytės iliustr.

Spalio 16 dieną sukanka 36 metai, kai Maisto produktų ir žemės ūkio organizacija (FAO) paskelbė Pasaulinę maisto dieną. Tuokart pagrindinis tokios dienos motyvas buvo kova su badu. Tačiau badaujančių žmonių pasaulyje nenumaldomai daugėja (šiuo metu tokių apie milijardą), kaip ir daugėja pačių žmonių – iki 2050 metų Žemė turės išmaitinti 8 milijardus burnų. Paradoksas tame, kad ne mažiau opia problema tampa ir maisto švaistymas. Yra apskaičiuota, kad industrinėse šalyse 40 proc. viso užauginamo maisto yra sunaikinama. Po dalį jo yra netenkama visoje maisto grandinėje – nuo ūkininkų, perdirbėjų, prekeivių iki mūsų pačių. Tai, kas šiandien vyksta Rusijoje su kontrabandiniu maistu, tas pats daroma ir visko pertekusiose šalyse,  bet žymiai stambesniu mastu. Tik niekas to nefilmuoja ir nedaro parodomųjų maisto naikinimo akcijų. Taigi pasaulyje maisto užauginama pakankamai, netgi per daug ir pagrindinė bado priežastis yra ne maisto trūkumas, o žmonių skurdas. Skurdas, kurį sukėlė patys pasaulio „gelbėtojai“ nuo bado.

Andrejus_Gaidamavicius

Straipsnio autorius Andrejus Gaidamavičius, EP nario B. Ropės patarėjas aplinkosaugos ir maisto saugos klausimais

Andrejus Gaidamavičius,
Europos Parlamento nario Bronio Ropės
padėjėjas aplinkosaugos ir maisto saugos klausimais

„Žalioji revoliucija“, kurioje nebuvo nieko žalio

Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje prasidėjusios žemės ūkio permainos buvo pavadintos „Žaliąja revoliucija“. Tik nieko žalio toje revoliucijoje nebuvo – dėl masinio pesticidų ir mineralinių trąšų naudojimo sparčiai išaugo žemės ūkio gamyba, padidėjo žemės ūkio plotai. Statistinis pasaulio gyventojas pradėjo valgyti ketvirtadaliu daugiau nei iki tol. Yra manančių, kad „Žalioji revoliucija“ ir sukėlė žmonių populiacijos demografinį sprogimą, o tuo pačiu ir pagilino skurdą – alkanų burnų daugėjo sparčiau nei žemės ūkio našumas. Be to, nuožmi konkurencija privertė smulkius ūkininkus pasitraukti iš savo ūkių ir taipogi įstūmė juos į skurdą. Trečiojo pasaulio šalyse didžioji dalis dirbamos žemės šiuo metu naudojama ne tų šalių skurstantiems ir badaujantiems žmonėms pamaitinti, o gerai pašerti JAV ir Europos Sąjungos kiaules. Vien Europos Sąjunga naudoja 600 mln. ha dirbamos žemės, nors pati turi tik 200 mln. ha, vadinasi, tenka išnaudoti ir kitus žemynus.

GMO atsirado iš poreikio didinti pesticidų apyvartą

Iš tos „Žaliosios revoliucijos“ daugiausia, žinoma, pralobo chemijos kompanijos, kurios ir tiekė žemės ūkiui pesticidus bei mineralines trąšas. Vystantis technologijoms (ypatingai biotechnologijoms) šios kompanijos rado būdą kaip padvigubinti savo pelnus ir iš chemijos įmonių patapo „Agriculture solutions“ įmonėmis, užsiimančiomis ne vien tik pesticidų gamyba, bet ir naujų augalų veislių kūrimu, kurioms tie pesticidai būtų reikalingi. Taip atsirado genetiškai modifikuoti organizmai (GMO). Šiuo metu 70 proc. žemės ūkyje naudojamų GMO modifikuoti taip, kad būtų galima juos auginti nepertraukiamai naudojant herbicidus (herbicidai – pesticidų rūšis, skirta kovai su piktžolėmis). Tuos herbicidus, kuriuos gamina pačios GMO kompanijos, žinoma. Pavyzdžiui, didžiausia pasaulyje GMO kompanija „Monsanto“ keturis kartus daugiau uždirba iš savo pesticido „Roundup“, nei iš šios kompanijos kuriamų, patentuojamų ir platinamų GM augalų, skirtų auginti kartu su „Roundup“. Naujoji „Žalioji revoliucija“, papildyta genų inžinerijos stebuklais, smarkiai padidino pesticidų apyvartą, o kartu ir pasekmes, kurias tie pesticidai sukelia aplinkai bei žmonių sveikatai.

JAV korporacijos gelbėja pasaulį nuo bado, o kas šeštam amerikiečiui trūksta maisto

Apie tas pesticidų pasekmes kiek vėliau. Grįžkime prie pasaulinio skurdo ir bado problemos. „Tik pažiūrėkit į vis didėjančią žmonijos populiaciją… GMO yra vienintelė viltis pamaitinti pasaulį!” Tokia pasaka buvo paskleista 1996 metais, kai JAV atsirado pirmieji GMO pasėliai, o kai kurių Lietuvos biotechnologų šį pasaka kartojama iki šiol. Praėjo jau nemažai laiko ir GMO pasėliai išsiplėtė iki šimtų milijonų hektarų, tad pažiūrėkime kaip GMO gelbėja pasaulį nuo bado. Pirmiausia pažvelkime į JAV – šalį, kuri daugiausia platina, daugiausia augina ir daugiausia agituoja už GMO. Oficiali statistika, kurią galite pasižiūrėti ir jūs Feedingamerica.org puslapyje, nustebino: kas šeštas amerikietis susiduria su maisto trūkumu, o kas penktas amerikiečių vaikas gyvena skurde. Tai aukščiausias vaikų skurdo lygis tarp išsivysčiusių šalių, išskyrus Rumuniją. To nematome, nes turtingų žmonių spindesys užgožia kitas socialines grupes. Kyla klausimas, jei JAV biotechnologijų milžinės yra taip pasišovusios išmaitinti pasaulį, kodėl jos nepamaitina savo paties piliečių? Antra, dėl GMO korporacijų siekio kontroliuoti maistą nuo sėklos iki jūsų lėkštės (jei valgote GMO – valgote patentuotą, autorinėmis teisėmis ginamą maistą), dramatiškai sukilo maisto kainos visame pasaulyje, lyginant, kokios jos buvo iki pirmųjų GMO plantacijų. Tai dar labiau pagilino skurdžiau gyvenančių žmonių bado problemą: maisto kaip ir yra, bet nėra už ką jo nusipirkti.  Trečia, GMO pasėliai neskirti mažiems ūkiams. Tokių pasėlių tikslas – kuo didesni plotai, kuriuos galima būtų herbicidais apdoroti iš lėktuvų ir kuo didesnis pelnas. Nori daugiau pelno – sumažink darbuotojų skaičių. Sumažėja darbuotojų poreikis – padaugėja bedarbių. Daug bedarbių plius aukštos maisto kainos lygu skurdas. Iš tokių korporacijų veiksmų aiškėja, kad jos visiškai neturi tikslo mažinti badą ir skurdą pasaulyje, tad tie, kurie vis dar tikite, kad GMO pamaitins pasaulį – atsigręžkite į realybę. Pagaliau pasižiūrėkime, kur tas visas GMO derlius nueina: a) maisto priedų ir ingredientų, skirtų „greitam maistui“, gamybai; b) pašarams į gyvulininkystės kompleksus; c) etanolio ir esterių gamybai, kurie skirti biodegalams. Nė viena iš šių GMO naudojimo krypčių neduoda pozityvaus efekto kovojant su pasauliniu badu. Atvirkščiai – vietoje to, kad GMO padėtų išgelbėti pasaulį nuo bado, jie patys prie to bado prisideda.

Genetiškai modifikuoti pašarai pilni pesticido glifosato

Ir ne tik prie bado. Jau sunku rasti vaiką, kuris nebūtų alergiškas kuriam nors maisto produktui. Vėžiniai susirgimai pasiekė epideminį lygį. Žmones kamuoja endokrininės ligos. Ar visa tai būtų įmanoma, jei maistas, kurį vartojame, būtų išties saugus, kaip deklaruojama? Juk pirmiausia maistas ir tik po to visi kiti faktoriai (žalingi įpročiai, užteršta aplinka, mažas fizinis aktyvumas ir t.t.), ir nulemia didžiąją dalį sveikatos problemų. Tad Pasaulinės maisto dienos proga pakalbėkime ne tik apie tai, kiek maisto turime, bet ir kokį jį vartojame. Panagrinėjau tik vieną, bet geriausiai ištirtą GMO pavojaus sveikatai aspektą – tai herbicido „Roundup“ veiklioji medžiaga glifosatas ir GM augalai, kurie sukurti taip, kad būtų atsparūs šiam herbicidui.

Reikšmingiausia mokslinė publikacija pasirodė praėjusiais metais, kuomet Norvegijos ir Jungtinės Karalystės mokslininkai (Bøhn T. ir kt., 2014) nustatė, kad genetiškai modifikuota soja, sudaranti didžiąją dalį importuojamų pašarų, sukaupia herbicido glifosato net iki 5 mg/kg. Jei neaišku, daug tie 5 miligramai ar mažai, tai palyginimui galiu pasakyti, kad vitamino C tokį patį kiekį gausite suvalgę tris didelius obuolius. Įprasta soja glifosato beveik nekaupia, kadangi šis herbicidas paprastai purškiamas prieš sėją ir nuėmus derlių. Tuo tarpu GM soja atspari šiam kontaktiniam herbicidui, kas leidžia naudoti jį visą GM sojų vegetacijos laikotarpį. Minėta publikacija paaiškina, iš kur europiečių šlapime masiškai aptinkamas glifosatas arba ne mažiau toksiškas jo skilimo produktas amino metilo fosfoninė rūgštis (taip, suskilęs glifosatas – menka paguoda). 2013 metais 18 ES šalių buvo atliktas miesto gyventojų šlapimo tyrimas ir nustatyta, kad nuo 55 proc. Latvijos gyventojų iki 90 proc. Maltos gyventojų glifosatas yra įprastas jų kūnų metabolitas (detaliai su šia ataskaita galima susipažinti čia). Tirti žmonės nebuvo jokie ūkininkai, naudojantys herbicidus, tad vienintelis paaiškinamas glifosato šaltinis buvo maistas, o būtent – gyvulinės kilmės maistas (mėsa, pienas, kiaušiniai, žuvis), gautas šeriant gyvūnus genetiškai modifikuota soja. Per glifosatu persunktus genetiškai modifikuotus pašarus ši veiklioji medžiaga dalyvauja visoje mitybos grandinėje ir galiausiai atsiduria mūsų organizme. Maža to, nustatyta, kad chroniškomis ligomis sergantys žmonės glifosato savo kūnuose sukaupia daugiau nei sveiki (Krüger M. ir kt., 2014).

Paršavedes nuo glifosato saugo, o motinų su kūdikiais – ne

Glifosato poveikis sveikatai ilgą laiką buvo netiriamas, tačiau šiuo metu yra lavina informacijos, įrodančios šio genetiškai modifikuotų pašarų neatsiejamo komponento žalą. Šri Lankos mokslininkai šiais metais nustatė, kad glifosato dalyvavimas maisto grandinėje gyventojams sukelia chronišką inkstų nepakankumą (Jayasumana Ch. ir kt., 2015). Vokietijos, Danijos ir Egipto mokslininkai patvirtino, kad genetiškai modifikuoti pašarai, turintys savyje glifosato, sukelia paršelių išsigimimus (Krüger M. ir kt., 2014).

Kažkada teko vartyti vienos didžiausių Lietuvoje kiaulių auginimo firmų „Saerimner“ (dabar „Idavang“) poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą. Toje ataskaitoje buvo parašyta, kad bekonai šeriami genetiškai modifikuotų sojų rupiniais (iki 30 proc.), o paršavedėms jų neduodama. Vieni pirmųjų paršavedžių racioną pakeitė Danijos ūkininkai, jau anksčiau pastebėję problemas su paršelių neišsivystymu. Jei paršavedėms negalima duoti glifosato, kad nepakenktų jų reprodukcinėms savybėms, kaip su žmonėmis? Kaip su nėščiomis motinomis arba tomis, kurios jau pagimdžiusios ir maitina kūdikius savo pienu? Praėjusiais metais JAV kilo skandalas, kuomet nevyriausybinės organizacijos „Moms Across America“ inicijuotas tyrimas parodė, kad kūdikiai glifosato gauna kartu su motinos pienu. Maža to, tas pats tyrimas atskleidė, kad amerikiečių šlapime glifosato koncentracija yra dešimt kartų (!) didesnė nei europiečių. Tuomet biototechnologijų kompanijos skubiai pasamdė mokslininkus, kurie viešai kritikavo šį tyrimą, teigė, kad negalima jo priimti už tiesą, kadangi jis atliktas ne pagal patvirtintas metodikas ir nebuvo publikuotas moksliniame žurnale. Tačiau šią vasarą Vokietijos mokslininkai pakartojo šį tyrimą ir taip pat nustatė, kad motinos piene yra glifosato (2-4 kartus daugiau nei leidžiama koncentracija geriamajame vandenyje). Tuomet tyrimus atlikusi Oldenburgo universiteto profesorė Irene Witte žiniasklaidai teigė: „Aš niekad netikėjau, kad (glifosato) koncentracija bus tokia aukšta“.

Dauguma vėžininkų tiesiog nežinojo, ką valgo

Kita studija, kurią atliko Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra, nustatė, kad iš 40 tirtų herbicidų būtent glifosatas yra labiausiai atsakingas už kraujo vėžio rūšies – Ne Hodžkino limfomos sukėlimą (Schinasi L., Leon M.E., 2014). Prisimenu, kai radau šią publikaciją, mane apėmė labai prieštaringi jausmai. Aš ką tik buvau aplankęs moterį, kuriai buvo nustatyta lygiai ta pati vėžio forma – Ne Hodžkino limfoma. Toji moteris labai išsilavinusi, reikli sau, bet iš kur jai, kaip ir tūkstantiems kitiems paprastų vartotojų, žinoti, kad maisto produktai, kuriuos ji pirko, buvo gauti auginant gyvulius GMO pašarais? Juk jokio ženklinimo nėra. Negeras įtarimas kilo ir dėl mano paties motinos, kurią šiemet palaidojau, nukamuotą krūties vėžio. Buvo dar visai jauna (55 metai), gyveno ekologiškai švarioje aplinkoje, viename iš Labanoro girios kaimelių. Na, bet nebuvo vegetarė, pirko krautuvėse tuos pačius gyvulinės kilmės produktus, kuriuos ir visi perka, ir kaip visi tikriausiai gaudavo tam tikrą glifosato dozę dėl gyvuliams naudotų genetiškai modifikuotų pašarų. Dar 2013 metais Tailando mokslininkai ištyrė, kad glifosatas skatina krūties vėžio ląstelių augimą (Thongprakaisang S. ir kt., 2013) ir kas žino, kiek moterų šis pesticidas pražudė anksčiau laiko… Daugėjant pranešimų apie GMO, kaip vėžį sukeliančio glifosato šaltinį, sunerimo ir Jungtinių Tautų Pasaulio sveikatos organizacija, šiemet paskelbdama informaciją, kad glifosatas, labiausiai tikėtina, yra žmonių kancerogenas (Guyton K.Z. ir kt., 2015).

Kovojant su pesticidų sukeltomis ligomis prarandami milijardai eurų

Pats naujausias tyrimas, kurį šių metų liepos mėn. paskelbė Indijos mokslininkai patvirtino ankstesnius Prancūzijos mokslininkų pranešimus (Gasnier C. ir kt., 2009), kad glifosatas taip pat yra endokrininę (hormoninę) sistemą ardanti medžiaga.  Kaip savo straipsnyje šių metų kovo mėn. skelbė dienraštis „The Guardian“, Europos Sąjunga dėl žmonių hormoninę sistemą ardančių cheminių medžiagų (taip pat ir pesticidų) patiria 150-270 milijardų eurų nuostolį kasmet – maždaug tiek pat, kiek visas žemynas skiria kariuomenei. O kur dar pinigais sunkiai pamatuojamos išlaidos kovai su vėžiu… Štai čia ir yra tikroji ekonominė katastrofa, o ne tai, kad Lietuva gali atsisakyti genetiškai modifikuotų pašarų ir dėl to neva bankrutuos ūkininkai arba smarkiai pabrangs maistas, kaip neseniai gąsdino mus Europos Komisijos narys Vytenis Andriukaitis.

Demokratijos pamokos Europos Komisijai

Europos Komisijos iniciatyva leisti kiekvienai valstybei apsispręsti dėl GM pašarų importo – sveikintina, bet tikrai ne tokiomis sąlygomis, kokios siūlomos. Negalima Europos Komisijai leisti pačiai nuspręsti ir tvirtinti importui į ES tokias veisles, kokias norisi, kad vėliau valstybėms narėms atskirai tektų kiekvieną naują veislę uždrausti įsivežti. Tai privestų prie situacijos, kai vienoje šalyje būtų leidžiama importuoti 100 GMO veislių, o kitoje – nė vienos, nors rinka bendra ir prekių judėjimo tarp sienų niekas nesuvaldys. Tikslas yra, kad į Europos Sąjungą apskritai būtų leidžiama įvežti kuo mažiau GMO veislių ir kiekvienos iš jų patvirtinimui turėtų būti aukštesnis rizikos vertinimas ir demokratiškai pagrįstas šalių pritarimas. Maždaug tokią žinutę Europos Parlamento Aplinkos apsaugos komitetas pasiuntė Europos Komisijai, praėjusį antradienį balsavimu atmetęs Europos Komisijos pasiūlymą dėl GMO importo. Vienas iš tokio nedemokratiško leidimo importuoti GMO pavyzdžių yra praėjusį trečiadienį Europos Parlamente kilęs skandalas, sužinojus, kad Europos Komisija leido importuoti į ES šešias korporacijos „Syngenta“ GMO veisles, net neįtraukusi jas į rizikos vertinimą. O Europos maisto saugos agentūrai, kuri teikia Europos Komisijai mokslines išvadas dėl GMO rizikos, užteko tik pačios korporacijos pateiktos informacijos…

Galite netikėti, bet leiskite pasirinkti

Atrodytų, mokslas juda viena kryptimi, o biurokratinis aparatas priešinga. Anksčiau buvo lengva sudoroti pavienius mokslininkus, tokius kaip A.Puštai ar G.Seralini, kurie pirmieji išdrįso publikuoti darbus apie GMO ir juos lydinčių pesticidų žalą. Tačiau dabar pasipylė mokslinės publikacijos iš viso pasaulio ir šito srauto nebesustabdysi. Lotynų Amerikos šalys, kurios labiausiai nukentėjo nuo GMO pasėlių auginimo, viena po kitos uždraudžia naudoti glifosatą žemės ūkyje. Toks pats likimas laukia ir tų GMO, kurie skirti auginti kartu su glifosatu. Europos politikai nebeturi teisės daugiau snausti ir mažiausia, ką privalo padaryti – tai leisti vartotojui apsispręsti pačiam ir reikalauti privalomo produktų, užaugintų GM pašarais, žymėjimo. Kol dar gelbėtojai nuo bado mūsų visų neišnuodijo.

Straipsnyje cituojamos mokslinės publikacijos:

  • Bøhn T. ir kt., 2014: Glyphosate accumulates in Roundup Ready GM soybeans. Food Chemistry, Vol. 153, P. 207-2015.   
  • Gasnier S. ir kt., 2009: Glyphosate-based herbicides are toxic and endocrine disruptors in human cell lines. Toxicology, Vol. 262, P. 184-191.
  • Guyton K.Z. ir kt., 2015: Carcinogenicity of tetrachlorvinphos, parathion, malathion, diazinon, and glyphosate. The Lancet, Vol. 16 (5), P. 490-491.
  • Jayasumana Ch. ir kt., 2015: Drinking well water and occupational exposure to Herbicides is associated with chronic kidney disease, in Padavi-Sripura, Sri Lanka. Environmental Health, Vol. 14:6, P. 1-10. 
  • Krüger M. ir kt., 2014: Detection of Glyphosate Residues in Animals and Humans. Environmental & Analytic Toxicology, Vol. 4:2, P. 1-5.
  • Krüger M. ir kt., 2014: Detection of Glyphosate in Malformed Piglets. Environmental & Analytical Toxicology, Vol. 4:5. P. 1-2.
  • Schinasi L., Leon M.E., 2014: Non-Hodgkin Lymphoma and Occupational Exposure to Agricultural Pesticide Chemical Groups and Active Ingredients: A Systematic Review and Meta-Analysis. International Journal of Environmental Research and Public Health, Vol. 11 (4), P. 4449-4527.
  • Thongprakaisang S. ir kt., 2013: Glyphosate induces human breast cancer cells growth via estrogen receptors. Food and Chemical Toxicology, Vol. 59, P. 129-136.

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

Siūlo griežtinti atsakomybę už GMO išleidimo į aplinką ar tiekimo rinkai pažeidimus

Aplinkos ministerija siūlo griežtinti ir diferencijuoti administracinę atsakomybę už nusižengimus genetiškai modifikuotus organizmus išleidžiant į aplinką ar tiekiant rinkai. Suinteresuotoms institucijoms šiandien išsiųstame derinti projekte siūloma nustatyti sankcijas visiems pažeidėjams ir numatyti pažeidimams proporcingas nuobaudas.

„Nustatyta administracinė atsakomybė už genetiškai modifikuotų organizmų išleidimą į aplinką ar tiekimą rinkai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, nekito nuo 2004 m. Numatytos baudos labai skiriasi nuo kitose ES šalyse skiriamų, todėl gali būti nepakankamai veiksmingos ir atgrasančios. Pavyzdžiui, Estijoje pakartotinai Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką įstatymą pažeidusiam juridiniam asmeniui grėstų iki 32 tūkst. eurų bauda, Lietuvoje – iki 1 450 eurų bauda“, – apie būtinybę griežtinti atsakomybę kalbėjo aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Pagal dabar galiojančią tvarką už genetiškai modifikuotų organizmų išleidimą į aplinką ar tiekimą rinkai pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus fiziniams ir juridiniams asmenims skiriamos 300–580 eurų baudos. Jei nusižengiama pakartotinai – gresia iki 1 450 eurų bauda. Aplinkos ministerijos parengtame projekte siūloma už genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką, genetiškai modifikuotų organizmų ar produktų tiekimo rinkai pažeidimus fiziniams asmenims taikyti 5–10 tūkst. eurų baudas, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 10–15 tūkst. eurų baudas. Nusižengus pakartotinai fiziniams asmenims grėstų 10–15 tūkst. eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 15–20 tūkst. eurų baudos.

Siūloma, kad genetiškai modifikuotų augalų pasėlių auginimas pažeidžiant pareigą pranešti atsakingoms institucijoms užtrauktų baudą asmenims nuo 3 tūkst. iki 7 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 7 tūkst. iki 15 tūkst. eurų.

Gavus suinteresuotų institucijų išvadas projektas bus teikiamas Vyriausybei.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Pateikti reikalavimai, kad Lietuvos Respublikos teritorija nebūtų įtraukta į GMO auginimo rinkos tikslais zoną

Informuojame, kad šiandien Lietuva pateikė Europos Komisijai 8 reikalavimus, kad perduotų pranešėjams/pareiškėjams patikslinti genetiškai modifikuotų kukurūzų (MON 810, Bt11, 1507, 1507×59122, MIR604, GA21, DAS-59122-7, MIR604 ir Bt11xMIR604xGA21) pagal Direktyvą 2001/18/EB arba Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 anksčiau nei 2015 m. balandžio 2 d. pateiktų pranešimų arba suteiktų leidimų geografinę taikymo sritį, kad visa Lietuvos Respublikos teritorija nebūtų įtraukta į GMO auginimo zoną.

Tokius reikalavimus jau pateikė Latvija, Graikija, Kroatija, Austrija, Prancūzija ir Vengrija. Kitos valstybės narės gali tai padaryti iki spalio 3 d.

Šis draudimas nėra taikomas moksliniams tyrimams lauko sąlygomis auginti genetiškai modifikuotus augalus teikiamoms paraiškoms.

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Kęstutis Trečiokas: „Genetiškai modifikuoti augalai Lietuvoje nebus auginami“

Aplinkos ministerija teiks reikalavimus per Europos Komisiją siekdama užtikrinti, kad Lietuvoje nebūtų auginami genetiškai modifikuoti augalai. Šis draudimas galios visoje šalies teritorijoje.

„Visada palaikėme draudimą mūsų šalyje auginti genetiškai modifikuotus organizmus rinkos tikslais. Aplinkos ministerijos pastangomis Lietuvos biologinei įvairovei ir toliau nekils jokia grėsmė dėl genetiškai modifikuotų augalų auginimo“, – sakė aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas.

Europos Sąjungos valstybėms narėms pačioms nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne, Europos Parlamentas leido metų pradžioje.

Priėmus sprendimą drausti auginti genetiškai modifikuotus augalus mūsų šalies teritorijoje Aplinkos ministerija kreipsis per Europos Komisiją, reikalaudama patikslinti anksčiau Komisijai pateiktų paraiškų ar suteiktų leidimų geografinę taikymo sritį, kad visa Lietuvos teritorija nebūtų įtraukta į auginimo zoną. Šis draudimas nebūtų taikomas mokslinių tyrimų tikslais auginti genetiškai modifikuotus augalus teikiamoms paraiškoms.

„Šiuo metu Europos lygmeniu pateiktos paraiškos dėl 8 genetiškai modifikuotų augalų komercinio auginimo Europos Sąjungos teritorijoje. Per Europos Komisiją kreipsimės į pareiškėjus reikalaudami patikslinti, kuriose šalyse planuojami auginti šie augalai ir užtikrinti, kad Lietuvos teritorija nepateks į auginimo sritį. Mūsų žiniomis, tokius reikalavimus jau pateikė Latvija, Graikija, Kroatija ir Austrija“, – sakė aplinkos ministras.

Kad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės rezultatai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas. Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistai šiuo metu rengia Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę ir didinti baudas už genetiškai modifikuotų organizmų išleidimą į aplinką ar tiekimą rinkai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

GMO kontrolė Lietuvoje. Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos 2015 m. paimtų mėginių genetinei modifikacijai nustatyti tyrimų rezultatai

rapsai345.jpg

2015 m. Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba vykdė žemės ūkio augalų stebėseną siekdama nustatyti, ar Lietuvos Respublikos teritorijoje nėra į aplinką patekusių genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) priemaišų turinčių rapsų.

Atliekant stebėseną buvo imami žieminių ir vasarinių rapsų mėginiai. Iš 18 savivaldybių  paimta 90 mėginių, kurie rinkti šalia rapsų supirkimo punktų, didžiųjų kelių ir sankryžų, bei įmonių, naudojančių rapsus biodyzelino ar aliejaus gamybai. Rapsų mėginiai buvo imami iš vietų, numatytų Valstybinės aplinkos apsaugos direktoriaus įsakymu patvirtintame mėginių ėmimo metiniame plane.

Mėginių tyrimus atliko Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas ir  Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Sodininkystės ir daržininkystės institutas. Gauti tyrimų rezultatai parodė, jog nei viename mėginyje GMO priemaišų rasta nebuvo.

Siekiant apsaugoti gamtą nuo tyčinio ar netyčinio GMO išplitimo Lietuvos Respublikos teritorijoje kasmet organizuojama ir įgyvendinama  kontrolė, atliekami tyrimai.

Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos informacija

Parašykite komentarą

Pasaulyje daugiausia auginamos keturios genetiškai modifikuotų augalų rūšys

gmo_paseliu_plotai

Tarptautinės agro-biotechnologijos tarnybos (toliau – ISAAA) duomenimis, 2014 metais iš 111 milijonų hektarų pasaulyje auginamų sojų – 90,7 milijono hektarų (82 %) buvo auginama genetiškai modifikuotų sojų pasėlių (pav.). Genetiškai modifikuotos medvilnės pasėlių plotas – 25,1 milijonų hektarų (68 %) iš 37 milijonų hektarų pasaulyje auginamos medvilnės. Iš 184 milijonų hektarų pasaulyje auginamų kukurūzų – 55,2 milijonų hektarų (30 %) buvo genetiškai modifikuotų kukurūzų pasėliai. Herbicidams atsparių genetiškai modifikuotų rapsų pasėlių plotas – 9 milijonai hektarų (25 %) iš 36 milijonų hektarų pasaulyje auginamų tradicinių rapsų pasėlių.

Daugiau informacijos – ISAA interneto tinklalapyje http://isaaa.org/resources/publications/pocketk/16/default.asp

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Europos Komisija priėmė sprendimus dėl 19 GMO produktų

Europos_Komisija

Š. m. balandžio 24 d. Europos Komisija leido tiekti ES rinkai 10 naujų GMO produktų, skirtų maistui ir pašarams, 2 skintų genetiškai modifikuotų gvazdikų linijas (IFD-25958-3, IFD-26407-2) ir atnaujino 7 GMO produktų importą. Priimti Europos Komisijos sprendimai netaikomi auginimui rinkos tikslais.

Daugiau informacijos: http://europa.eu/rapid/press-release_IP-15-4843_en.htm

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Neįsileiskime genetiškai modifikuotų organizmų į Lietuvos laukus ir į mūsų mitybą

1GMO

I. Turulytės iliustr.

Tarptautinės korporacijos, gaminančios herbicidus, sukūrė atsparius šiems herbicidams augalus, taip pat perkėlė bakterijų toksinus gaminančius genus į įvairių rūšių augalų genomus, visokiais būdais stengiasi juos auginti ir dauginti daugelyje pasaulio valstybių, neva, tikslu išgelbėti žmoniją nuo bado. Nauda labai abejotina ir daug kur nepasiteisinusi, tačiau tai milžiniški pinigai GMO gamintojams ir prekeiviams.

2Snieguole_su_GM

I. Turulytės iliustr.

Vis daugiau mokslininkų GMO kūrimą įvardija kaip evoliucijos vėžį su nenusakomomis pasekmėmis visai gyvajai gamtai. To niekada nebuvo per visą gyvybės evoliuciją. Žmogus dar nieko nesukūrė tobuliau už gamtą. Europos Sąjunga, su nedidelėmis išimtimis, iki šiol priešinosi GM augalų invazijai į laukus. Nuo šių metų pavasario įsigalios nauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl GMO, kuri numato galimybę valstybėms narėms pačioms spręsti dėl ES įteisinto GMO naudojimo ar apribojimo savo teritorijoje.

Iki šios direktyvos įsigaliojimo ES teisinė bazė numatė tik vieną galimybę taikyti GMO draudimą – pasinaudojant apsaugos sąlyga, pagal kurią galima drausti tam tikro GMO auginimą tik besiremiant naujais konkretaus GMO neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai tyrimais. Pagal dabartinę Europos Komisijos ir Europos maisto saugos tarnybos (angl. EFSA) teisinę bazę buvę draudimai tarsi nėra tinkamai pagrįsti ir todėl traktuojami kaip neteisėti. Nauja direktyva lyg tai sudaro sąlygas GMO auginti nenorinčioms valstybėms vadovautis kitais (kokiais nenurodoma) motyvais, nei poveikiu aplinkai ir sveikatai bei taikyti teisėtas (kokias ?) GMO draudimo ar ribojimo priemones. Taigi, GMO lobistams ir prekeiviams nepavykus prasibrauti pro ES duris jie bandys įsibrauti pro langus.

Nereikia būti dideliu specialistu, kad suprastum, jog dideli pinigai gali sugundyti atskirų valstybių atsakingus valdininkus bei lobistus įsileisti GMO į savo šalis. Juolab kad Lietuvoje ir daugelyje kitų ES valstybių daug žemių parduota užsienio subjektams ir jie galės vesti derybas dėl GM augalų sėklų įvežimo, vadovaujantis lozungu – mano žemė, ką noriu, tą su ja ir darau… Auginant, pavyzdžiui, atsparius glifosatams augalus, naudojamų herbicidų kiekiai išauga neribotai.

Daugelio tyrimų duomenimis, glifosatai yra labai kenksmingi dirvožemio mikroorganizmams, įvairiems gyvūnams ir žmogui. Glifosatų darinių likučiai randami daug ilgesnį laiką, negu nurodo šiuos herbicidus siūlančios firmos. Tie likučiai randami įvairiuose produktuose ir net žmonių organizmuose, kurie neturėjo jokio sąlyčio herbicidus naudojant. 2017 metais bus peržiūrimas glifosatų panaudojimo reglamentas ir yra didelė tikimybė, kad jie bus uždrausti. Tada nebeapsimokės ir atsparių glifosatams augalų auginimas.

Visa bėda, kad sudarius kontraktą su GMO gamintojų firmomis, pastarosios nurodo, kad nėra įrodymų, kad konkreti GM veislė žalinga aplinkai ir žmogui, patys nepateikdami konkrečių tyrimų rezultatų. Gi, norint nutraukti kontraktą, valstybė (augintojai) turi įrodyti, kad ši veislė žalinga. Tam reikia atlikti daug sudėtingų ir brangių tyrimų, ir laiko. Be to, dar nėra sukurta ir tinkamų tyrimo metodikų, o GMO kenksmingumas gali pasireikšti, pavyzdžiui, tik trečioje kartoje. Kas tuo užsiims? Negi eiliniai augintojai ar vartotojai? Vengrija, Austrija ir Vokietija jau keli metai bylinėjasi su Monsanto, norėdamos atsisakyti auginti šios firmos GM kukurūzus MON810 su Bt toksinais.

Kita, dar pavojingesnė, GM augalų veislių grupė yra veislės, atsparios kenkėjams. Naudojant genų inžineriją, bakterijų Bacillus thuringiensis aktyvaus Bt toksino gamybą lemiantys genai buvo įsodinti į augalus. Todėl visą laiką kiekviename GM augalo audinyje, kiekvienoje jo ląstelėje yra gaminamas aktyvus Bt toksinas, naikinantis ne tik konkrečius kenkėjus, bet ir kitą gyvybę.

Ar gali būti, kad toksinas, naikinantis kenkėjus, bus nekenksmingas bitėms, gyvuliams ir žmogui? Kas iš Jūsų norėtų valgyti bulves, kurių paragavę žūsta kolorado vabalai, ar pomidorus, į kurių genomą įterpti žmogaus ar bakterijos genai? Mes to nenorime.

Visa tai dar labiau gali komplikuoti numatoma pasirašyti laisvos prekybos sutartis tarp ES ir JAV bei Kanados. Prekyba būtina įvairiose srityse, tačiau tos sutartys neturi būti sudaromos saugaus maisto ir gamtosaugos standartų supaprastinimo sąskaita. Europa ir Lietuva pilnai apsirūpina kokybiškais ir saugiais maisto produktais.

Be to, amoralu gabenti GM sojas ar kukurūzus per vandenyną. Turime visas galimybes prisiauginti ne GM sojų ir kukurūzų. Svarbu turėti valstybinį požiūrį į šios problemos sprendimą. Jei nebus įvesti stiprūs ir tikslūs saugikliai – GMO invazija į Europą neišvengiama jau artimiausiais metais.
Lietuva – žalia, su švariais vandenimis ir mažėjančia populiacija šalis. sugebanti prisiauginti pakankamai saugių ir kokybiškų maisto produktų. Turime neblogas sąlygas vystyti tausojamąją ir ekologinę žemdirbystę bei bitininkystę, kurios nesuderinamos su GMO. Ekologiškų produktų rinka neribota, o GM produktais nieko nenustebinsim.

Jei atversime Pandoros skrynią ir įsileisime GMO į Lietuvos laukus, susidursime su daugybės teisinių aktų stygiumi, turėsime sukurti įvairiausius skyrius ir įstaigas, kurios stebės ir reguliuos tą svetimkūnio invaziją, baus pažeidėjus, galutinai sužlugdysime įprastinę, klasikiniais metodais sukurtų veislių sėklininkystę, bioįvairovę ir t. t. Taigi, prireiks įkurti papildomai vos ne GMO diegimo ministeriją…

Tad nebūkime ištroškusių pelno stambių vertelgų bandomaisiais triušiais. Į GMO traukinį įsėsti visada suspėsime. Dauguma Lietuvos, kaip ir Europos gyventojų, pasisako prieš GMO auginimą ir vartojimą. Tik nedidelė saujelė Lietuvos savanaudiškų ir nesąžiningų valdininkų, mokslo darbuotojų bei stambių ūkių savininkų svajoja apie pasipelnymą iš GMO invazijos į mūsų laukus ir skrandžius. Neleiskime išsipildyti jų pragaištingoms svajonėms.

Šių metų gegužės 6–8 dienomis Berlyne organizuojama konferencija „Laisva nuo GMO Europa – ateitis ir iššūkiai“. Pagrindiniai organizatoriai – Laisvų nuo GMO Europos regionų tinklas, Dunojaus sojų asociacija ir NVO laisvų nuo GMO regionų tinklas. Jame dalyvaus ne tik iš visos Europos GMO invazijos priešininkai, bet ir atstovai iš daugelio kitų pasaulio šalių.

Labai norėtųsi, kad šiame forume girdėtųsi ir Lietuvos balsas. Labai daug tikimės iš šalies ministerijų, Seimo, Vyriausybės bei europarlamentarų, o ypač komisaro V. Andriukaičio, atsakingo už ES saugų maistą, sąžiningų pastangų ir požiūrio į GMO keliamų pavojų mažinimą ir paskelbti Lietuvą laisva nuo GMO šalimi. Tai lems visų mūsų ir gamtinės aplinkos egzistencijos kokybę. Net tokios valstybės kaip Vokietija ir net Rusija numatė visapusišką GM augalų auginimo uždraudimą jų teritorijose. Lietuva galėtų tapti pavyzdžiu visoms mažoms valstybėms kaip valstybė be GMO.

Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos taryba

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

Atliktas tyrimas dėl GMM/GMO riboto naudojimo veiklos Lietuvoje

GMO_riboto_naudojimo_veiklosAplinkos ministerijos užsakymu š. m. vasario 26 d. atliktas tyrimas „GMM/GMO riboto naudojimo vykdomos veiklos Lietuvos mokslo institucijose ir įmonėse analizė ir išvadų bei GMM/GMO riboto naudojimo rizikos valdymo strategijos parengimas“. Tyrimo tikslas – siekiant efektyviau valdyti GMM/GMO poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai galimą riziką, atsižvelgiant į galimų nelaimingų atsitikimų prevenciją ir stiprinant riboto naudojimo kontrolės vykdymą, surinkti informaciją, kiek ir kokios mokslo institucijos bei įmonės vykdo GMM/GMO riboto naudojimo veiklą Lietuvoje.

Tyrimą galima rasti čia.

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Žemės ūkio ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne” GMO

968kukuruzaiŽemės ūkio ministerija taria tvirtą „ne” genetiškai modifikuotiems augalams Lietuvos žemės ūkyje. Šiai pozicijai vieningai pritarė ir į ministeriją susirinkę ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, bitininkų, ekologinių ūkių ir grūdų augintojų atstovai. „Sveikas, natūralus maistas yra pagrindinis mūsų prioritetas. Lietuvai svarbu išlaikyti šalies, gaminančios natūralius produktus, reputaciją ir taip užsitikrinti geresnes lietuviškos produkcijos eksporto sąlygas“, – teigia žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Šį pavasarį įsigalioja nauja ES direktyva dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), kuri numato galimybę šalims narėms savarankiškai apsispręsti, nori ar ne auginti ES įteisintus genetiškai modifikuotus augalus.

Kol kas vienintelis ES leidžiamas auginti genetiškai modifikuotas augalas yra kukurūzai MON810, tačiau šiuo metu Europos Komisijai yra pateiktos paraiškos dėl įteisinimo auginti dar 8 genetinių modifikacijų kukurūzus. Visos ES šalys turi dėl to pareikšti savo nuomonę.

ŽŪM susirinkę žemdirbių atstovai vienareikšmiškai pasisakė prieš šių naujų kukurūzų veislių įteisinimą. „Leidę auginti GMO augalus, atvertume Pandoros skrynią. Turime priešintis kiek galime visuose lygiuose – ir valdžios, ir žemdirbių. Mes turime būti kaip vienas kumštis“, – pabrėžė Jonas Sviderskis, Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovas. „Ekologinei žemdirbystei Lietuvoje jau 25-eri. Jei įsileistume GMO, mums galas. Lietuva ekologinį žemės ūkį laiko prioritetine ūkio šaka, tad jos kirsti negalima“, – savo nuomonę išsakė Vanda Žekonienė, Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos atstovė.

Bitininkams nemenką įtarimą sukėlė GMO rekomenduojančių mokslininkų išvados. Jiems natūraliai kilo klausimas, ar ES lygiu auginti GMO kukurūzus siūlo firmų atstovai–mokslininkai ar nepriklausomi ekspertai. Pasak jų, tai principiniai skirtumai tarp mokslininkų. Bitininkai įžvelgia didelę grėsmę bitininkystės sektoriui pradėjus auginti GM augalus, nes GM augalų žiedadulkės patenka į medų ir gali kilti sunkumų realizuojant produkciją.

Tai, kad turime ginti Lietuvoje užauginto derliaus išskirtinumą, susitikime pabrėžė visi jo dalyviai.

Žemės ūkio ministerija siūlys atsakingai už GMO valdymą institucijai – Aplinkos apsaugos ministerijai pateikti Europos Komisijai Lietuvos kreipimąsi, kad mūsų šalies teritorijoje nebūtų taikomi jokie leidimai auginti GMO.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Doc. E. Jasinskas: „Vienos tiesos apie GMO nėra“

Edmundas_Jasinskas

Šiuo metu Europos Sąjungos (ES) teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti organizmai kol kas neauginami. Tačiau pavasarį, pagal naująjį Europos Komisijos pasiūlymą, kiekviena ES šalis, taip pat ir Lietuva, turės galimybę pati nuspręsti, ar auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO).

Dauguma gyventojų (67 proc.) nepritaria, kad Lietuvoje būtų auginami GMO, skirti žmonių maistui, o taip pat ir pašarams (65 proc.). Tokius duomenis atskleidė 2014 m. gruodžio 5–14 d. reprezentatyvi gyventojų apklausa maisto saugos klausimais.

O ką apie GMO mano mokslininkai-ekspertai, kaip jie vertina galimo GMO atėjimo į Lietuvą poveikį verslui, vartotojui, klausiame Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Verslo ekonomikos ir vadybos katedros doc. dr. Edmundo Jasinsko.

Apie tai skaitykite čia.

Parašykite komentarą

Lietuvoje neauginami genetiškai modifikuoti augalai

rapsai31

sxc.hu nuotr.

Genetiškai modifikuotų organizmų kontrolės rezultatai patvirtina, kad mūsų šalyje neauginami genetiškai modifikuoti augalai.

Už leidimus auginti genetiškai modifikuotus augalus atsakingos Aplinkos, Žemės ūkio, Sveikatos apsaugos ministerijos. Iki šiol nėra išduota nė vieno leidimo auginti Lietuvoje genetiškai modifikuotus augalus mokslo ar tiekimo rinkai tikslais.

Mūsų šalis laikosi atsargios pozicijos ir balsuoja prieš naujų genetiškai modifikuotų produktų tiekimą Europos Sąjungos (ES) rinkai.

Iki šiol Europos Komisija yra leidusi tiekti rinkai 49 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Registruotų ir leidžiamų tiekti rinkai genetiškai modifikuotų produktų sąrašą rasite ČIA. Pripažinta, kad šie produktai yra saugūs ir jais leidžiama prekiauti visoje Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje.

Šiuo metu ES lygmeniu svarstoma dėl leidimo tiekti rinkai dar 58 genetiškai modifikuotus produktus, skirtus maistui ir pašarams. Dėl 18 iš šių produktų Europos maisto saugos tarnyba pateikė teigiamas mokslines išvadas Europos Komisijai.

Europos Sąjungoje leidžiamas auginti tik vienas genetiškai modifikuotas augalas – kukurūzas, atsparus europiniam kukurūziniam ugniukui. Jis auginamas Čekijoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje minėto kenkėjo kol kas nėra aptikta, todėl genetiškai modifikuoto kukurūzo auginti neaktualu.

Klausimas, ar leisti tiekti rinkai naują genetiškai modifikuota produktą, svarstomas ne tik ES valstybės narės, bet ir visos ES lygmeniu. Išduodant leidimą dalyvauja pranešėjas (kompanija, pateikusi prašymą leidimui/sutikimui gauti), valstybės narės kompetentinga institucija (į kurią kreipiasi pranešėjas), Europos Komisija, Europos maisto ir saugos tarnyba, visos valstybės narės, visuomenė. Prieš apsprendžiant dėl kiekvieno leidimo Europos maisto saugos tarnyba atlieka rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai vertinimą. Jei leidimo prašoma genetiškai modifikuotų augalų auginimo tikslais – tokį rizikos vertinimą atlieka valstybės narės kompetentinga institucija. Leidimas tiekti rinkai genetiškai modifikuotus produktus išduodamas tik įsitikinus, kad šie produktai saugūs aplinkai ir žmonių sveikatai.

Europos Sąjungos valstybės narės pavasarį galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

Leistų GMO produktų tiekti rinkai ir svarstomų GMO pranešimų ES registras

registras

Šiuo metu pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 2003/1829 Europos Komisijos registre (http://ec.europa.eu/food/dyna/gm_register/index_en.cfm) yra registruoti 8 medvilnės, 28 kukurūzų, 2 mikroorganizmų, 3 rapsų, 7 sojos pupelių ir 1 cukrinių runkelių GMO produktai skirti maistui ir pašarams.

Europos Komisija svarsto 58 GMO pranešimus skirtus maistui ir pašarams importuoti, iš kurių 6 (4 medvilnės, 1 kukurūzo ir 1 sojų pupelių GMO produktai) laukia valstybių narių balsavimo, 12 laukia Europos Komisijos galutinio sprendimo (3 medvilnės, 2 rapso, 3 kukurūzo, 4 sojų pupelių GMO produktai), 18 GMO pranešimų Europos maisto saugos tarnyba yra išnagrinėjusi ir pateikusi teigiamas nuomones Europos Komisijai. Pagal 2001/18/EB direktyvą svarstomi 7 tiekti rinkai GMO pranešimai (http://gmoinfo.jrc.ec.europa.eu/gmc_browse.aspx): 4 skintų gvazdikų ir 2 kukurūzų pranešimai. 2010 m. genetiškai modifikuotos bulvės veislė (Solanum tuberosum L. linija EH92-527-1) buvo leista auginti ES, tačiau 2011 m. priimtu teismo sprendimu leidimas auginti panaikintas.

2014 m. vasario 11 d. valstybių narių dauguma balsavo prieš arba susilaikė GMO kukurūzo 1507 sėklų tiekimui rinkai. Europos Komisija turi priimti galutinį sprendimą leisti/neleisti auginti šią GMO veislę ES. Lietuva laikosi atsargios pozicijos ir balsuoja prieš naujų GMO produktų tiekimą rinkai. Europos Sąjungoje leidžiama auginti tik viena GMO kukurūzo veislė MON810 (Zea mays L. linija MON 810), atspari vabzdžiams (kukurūziniam ugniukui) ir yra auginama Čekijos Respublikoje, Portugalijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Ispanijoje. Lietuvoje minėto kenkėjo kol kas nėra aptikta, todėl kukurūzas MON 810 nėra aktualus auginti. Įsigaliojus naujos direktyvos nuostatoms, pavasarį valstybės narės galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne.

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Dėl uždelsto veikimo bombos leido apsispręsti patiems

fotomontazas

VL fotomontažas

Europos Sąjunga noriai reglamentuoja, kokie turėtų būti vištų ir kiaulių gardai, nustato rinkai auginamų agurkų dydį, tačiau purtosi atsakomybės dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) plėtros. Europos Parlamentas (EP) patvirtino Europos Komisijos (EK) siūlymą, kad valstybės narės galėtų pačios nuspręsti leisti ar ne savo teritorijoje auginti genetiškai modifikuotas kultūras. Vieni tokį sprendimą palaiko, kiti nuogąstauja, kad ES atsisakius vieningai saugoti visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybę, genetiškai modifikuotus organizmus „stumiančioms“ korporacijoms bus lengviau palenkti atskirų valstybių valdžią.

Apie tai skaitykite Vidos Tavorienės straipsnyje valstietis.balsas.lt.

Parašykite komentarą

Ramūnas Karbauskis: Ruošime teisės aktus, uždraudžiančius GMO auginimą Lietuvoje

gmo_neRamūnas Karbauskis šiandien pranešė, kad jo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rengs būtinus teisės aktus, kad GMO auginimas būtų uždraustas Lietuvoje. Tokias galimybes atvėrė vakar Europos Parlamente patvirtinta pozicija, kuria siekta iš dalies keisti Direktyvos 2001/18/EB nuostatas, suteikiančias galimybes ЕS valstybėms narėms savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą.

„Kai tik minėtos direktyvos pakeitimai įsigalios, ketinu suburti ekspertų grupę ir kartu su jais parengti būtinus teisės aktus, kuriais būtų siekiama uždrausti GMO auginimą Lietuvoje. Kol kas sunku pasakyti kiek laiko šis procesas užtruks, tačiau tikiuosi pagalbos iš savo kolegų ir atsakingų institucijų supratingumo, jog šis klausimas negali būti atidėliojamas. Norėtųsi tikėti, kad Seime GMO uždraudimas sulauks tokio pat palaikymo kaip ir Seimo narės Rimos Baškienės teikta rezoliucija praėjusiais metais „Dėl nuoseklios valstybės politikos genetiškai modifikuotų organizmų atžvilgiu“, – sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, žmonės pasisako prieš GMO. Apie galimą GMO žalą ne kartą yra kalbėję mokslininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kategoriškai neigiamos nuomonės apie GMO Lietuvoje laikosi žemdirbių savivaldos organizacijos. Todėl tikimasi, kad GMO draudimo įteisinimas neturėtų būti sudėtingas.

„Neabejoju, kad kaip ir kitose šalyse susidursime su tam tikrų suinteresuotų grupių pasipriešinimu. Vis dėlto tikiuosi politikų supratingumo, kad mes privalome apsaugoti Lietuvos vartotojus ir išvengti galimos žalos žmonių sveikatai“, – teigia Ramūnas Karbauskis.

Ramūno Karbauskio iniciatyvai pritaria ir Europos Parlamento narys Bronis Ropė, kurio nuomone, GMO uždraudimas Lietuvoje negali būti atidėliojimas.

„Akivaizdu, kad po direktyvos pakeitimo daugelis Europos Sąjungos parlamentų imsis svarstyti šį klausimą. Susidaro įspūdis, kad sprendimai bus įvairūs, tačiau iš anksto galima prognozuoti, kad šį sprendimą priims Latvija, Austrija ir kelios kitos šalys. Negalime atidėlioti svarbaus sprendimo – taip apsaugodami ir aukštą žemės ūkio produkcijos kokybę, ir vartotojų sveikatą“, – sako Bronis Ropė.

Europos Parlamentas poziciją, kuri atveria šalims narėms kelius tiek uždrausti, tiek patvirtinti naujas GMO rūšis, priėmė sausio 13 d.

BNS Spaudos centras

Comments (1)

Leidimas pačioms šalims narėms apsispręsti dėl GMO – ar įsileisime „Trojos arklį“?

kukuruzai_genaiNuo 2010 metų Europos Sąjungos institucijose pradėtas svarstyti klausimas dėl ES šalių teisės pačioms savo šalyse riboti ar drausti auginti genetiškai modifikuotus augalus (GMO). Tai numatančios direktyvos pataisos tapo aštrių diskusijų tema tiek Europos Taryboje, tiek ir Europos Parlamente. Vakar Europos Parlamente patvirtinta pozicija, kuria siekta iš dalies keisti Direktyvos 2001/18/EB nuostatas. Atsižvelgiant į šį sprendimą, apie ketinimus netrukus rengti teisės aktus, kurie draustų GMO auginimą Lietuvoje, pranešė ir Ramūnas Karbauskis.

„Idėja keisti direktyvą buvo lyg ir nebloga bei Europos Parlamentas nuo pat pradžių rėmė ES šalių didesnę nepriklausomybę GMO klausimu. Tačiau ši idėja netrukus apaugo naujais reikalavimais, kaip, pavyzdžiui, draudimą auginti GMO suderinti su biotechnologijų kompanijomis (kurios ir kuria GMO). Kartu su Žaliųjų frakcija nuo pat pradžių stengėmės eliminuoti bet kokį biotechnologijų kompanijų dalyvavimą sprendimų priėmime, tačiau formali šių kompanijų rolė vis tiek išliko“, – sako Bronis Ropė.

Galutiniame dokumente, dėl kurio Europos Parlamentas apsisprendė antradienį, ne tik leista ES šalims narėms lengviau išsikovoti teisę neauginti ES įteisintas GMO veisles, bet ir palengvintas naujų GMO veislių autorizavimas.

„Dėl to kyla pavojus, kad GMO Europoje bus dar daugiau. Iki šiol galiojusi tvarka dėl Europos Parlamento, nevyriausybinių organizacijų, bendruomenių pasipriešinimo neleido lengvai Europos Komisijai autorizuoti GMO. Žalieji ilgai siekė, kad GMO būtų visiškai uždrausti Europoje. Tai būtų racionaliausias kelias, atspindintis daugelio Europos Sąjungos gyventojų požiūrį“, – sako Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Tačiau dabar, dėl galimybės šalims narėms uždrausti GMO besidžiaugiantys turėtų pagalvoti ką šis draudimas iš tiesų reiškia. „Kai viena šalis uždraudžia pas save auginti GMO, tačiau kaimyninė šalis ima auginti naujas GMO veisles, toks draudimas gali tapti beprasmis, nes atsiranda genetinės taršos per sienas galimybė. GMO yra gyvi organizmai, todėl sėkmingai gali plisti tiek patys (vėjui ir vabzdžiams pernešant žiedadulkes), tiek ir tarptautinės prekybos keliais, kurių didelė dalis eina ir per Lietuvą. Todėl aš ir mūsų Žaliųjų frakcija nusprendėme nepalaikyti šios direktyvos dalies. Galutiniame variante ji tapo per silpna, kad iš tikrųjų galėtų deramai apsaugoti mus nuo galimos genetinės taršos mūsų pasėliuose, kas grėstų naujais nuostoliais mūsų ūkininkams, jeigu taip atsitiktų“, – teigė Europos Parlamento narys Bronis Ropė.

Vis dėlto, Parlamentui patvirtinus poziciją, šiandien Ramūnas Karbauskis pranešė, kad kuo skubiau bus pradėti rengti teisės aktai, kurie leistų uždrausti GMO auginimą Lietuvoje. Tikimasi, kad tai bus padaryta iki šių metų pabaigos.

www.rope.lt

Parašykite komentarą

Priėmė sprendimą dėl GMO: atvėrėme Pandoros skrynią?

gmo_produktai_abelityourselforg_nuotr

Savavališkas GMO produktų žymėjimas / abelityourself.org nuotr.

Europos Sąjungos (ES) šalys narės pavasarį turės pačios apsispręsti ar nori auginti genetiškai modifikuotus augalus, ar ne. Toks sprendimas antradienį priimtas Europos Parlamente. Europarlamentarai pritarė direktyvai, numatančiai, kad Europos Sąjungos (ES) šalys galės lengviau išsikovoti teisę neauginti tam tikrų GMO veislių bei bus palengvintas naujų GMO veislių autorizavimas.

Bijo gražių kompanijų įtikinėjimų

Sveikatos ir maisto saugos komisaras Vytenis Andriukaitis po balsavimo parlamente sakė, kad valstybės, kurios augins GMO, turės užtikrinti, kad jie nebūtų pasienio ruože perkelti į kaimyninę šalį. ES institucijos tuo tarpu užtikrins moksliniais tyrimais pagrįstą GMO auginimo rizikos vertinimą.

Savo ruožtu europarlamentaras Žaliųjų frakcijos atstovas Bronis Ropė neslėpė nusivylimo priimtu nutarimu ir GRYNAS.lt teigė manantis, kad EP sprendimas įneš tik dar daugiau biurokratinės painiavos ir atvers daugiau kelių biotechnologijų kompanijoms užsiimti lobizmu, siekiant į savo pusę palenkti politikų sprendimus.

„Aš balsavau prieš direktyvą, kadangi praktiškai visi kalbėtojai yra prieš GMO. Kam dar žaidimas kažkoks ir perdavimas valstybėms narėms tik dalies teisės, kai šiandien buvo galima priimti sprendimą ir užbaigti GMO reikalus, tuo labiau, kad Europoje praktiškai niekur GMO ir nėra, berods tik ispanai augina genetiškai modifikuotus kukurūzus. Visi norime gero ir saugaus maisto, Europoje šiandien turime tokio maisto sočiai, turime problemų, kaip jį realizuoti ir kur jį padėti, gamybą, jeigu tik būtų poreikis, būtų galima ir padidinti, o mes užsiimame kažkokiais leidimais, rizikomis, atidarėme (Pandoros – red. past.) skrynelę.

Pasipils firmos per visas 28 valstybes nares, kurios užsiiminėja GMO, įtikinės visais lobistiniais – ir skaidriais, ir neskaidriais būdais, kaip jas reikia įsileisti, kiek jos darbo vietų sukurs. Bus panašiai kaip buvo su Šiaulių traukiniu“, – teigė B. Ropė.

Pasekmes galime pajusti po daug metų

Žaliųjų frakcijos narys neslėpė bijantis rizikų, kurios susijusios su GMO ir kurios gali iš tiesų pasirodyti tik po 50 ir daugiau metų.

„Šiandien jokių garantijų nėra, o jeigu prasidės ligos mums, ar mūsų vaikams, kokie nors apsigimimai, visi tuomet raudosime“, – perspėjo europarlamentaras.

Anot B. Ropės, nors Lietuva savo sprendimą, ar įsileis GMO, turės priimti pavasarį balsuodama Seime ir dar ne viskas prarasta, jis nuogąstavo, kad gali atsirasti įvairių pagundų iš šalies.

„Kompanijos turi daug pinigų, didelę įtaką, jos galės pasiūlyti įvairius variantus, įvairiai juos apvelkant. Ką, mes pirmą sykį esame Lietuvoje paslydę?

Antras dalykas, jeigu atsirastų GMO kaimyninėje šalyje, jis gali būti nesunkiai perneštas ir pas mus, gali atvažiuoti ir prekybos keliais, su grūdais, ar kitais dalykais“, – skepticizmo neslėpė B. Ropė.

Aplinkos ministras: per daug statoma ant kortos

Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas GRYNAS.lt teigė asmeniškai pasisakantis prieš GMO: „Esu labai prieš, todėl, kad tai naudoti maistui, pašaruose yra per didelė rizika. Žinau, kad amerikiečiai yra drąsūs ir naudoja, jie labai stipriai spaudžia Europos Sąjungą… Gerai, kad leido pačioms valstybėms nuspręsti, tai ir padarysime“, – teigė ministras. Anot jo, darant sprendimus bus būtina pasikalbėti su mokslininkais, ekspertais, pasižiūrėti, kokia yra patirtis.

„Galiu ir ne viską žinoti, nes mokslininkai daugiau tokius dalykus išmano, bet čia kaip su kokia operacija: jeigu gali apsieiti, kam pjaustytis, gyvenk sveikas, – juokavo K. Trečiokas. – Tai yra rizikos, kurios galbūt pasirodys po kelių kartų. Užauginkime kelias žiurkių kartas ir pažiūrėkime. Kiek esu matęs dokumentikos apie įvairius eksperimentus su gyvūnais, konkrečiai žiūrkėmis, jos labai gražiai atrodo, blizga kailis, bet penktoje kartoje apsigimimų skaičius yra baisus. Bet žinote, gali tai būti ir toks variantas, kai rodo, kad dega vanduo, pilamas iš čiaupo. Kai interesai susiduria, visokių būna kūrybų. Šitą klausimą reikėtų labai gerai pasverti, per daug yra statoma ant kortos“, – savo poziciją išdėstė Aplinkos ministras.

Šiuo metu ES teritorijoje leidžiama auginti tik genetiškai modifikuotus kukurūzus Mon810. Jie auginami penkiose ES valstybėse: Čekijoje, Slovakijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir Rumunijoje. Devynios ES šalys (Vokietija, Prancūzija, Italija, Austrija, Graikija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija, Bulgarija) uždraudė GMO kukurūzų auginimą. ES maisto saugos tarnyba įvertino, kad šie draudimai nėra moksliškai pagrįsti. Kai kuriose šalyse teismai nusprendė leisti atšaukti draudimus.

Europarlamentaras Valentinas Mazuronis Europos Parlamente vykstant diskusijoms taip pat išreiškė savo nuomonę. Savo „Facebook“ paskyroje jis teigė palaikantis poziciją, kad valstybės sprendimą turėtų priimti savarankiškai.

„Pasisakau už platų valstybių savarankiškumą sprendžiant auginti GMO ar ne. Iki šiol tai uždrausti atsižvelgiant į visuomenės nuomonę buvo praktiškai neįmanoma, o neturint svarių įrodymų, kad GMO kenkia aplinkai, irgi problemų kildavo. Kitaip sakant, valstybės narės turėjo ribotas galimybes tvarkytis šiuo klausimu savo viduje. Telieka pasidžiaugti, kad Lietuva šiuo požiūriu tebėra tvirta. Šiaip ar anaip panašu, kad viskas stojasi į teisingas vietas. Po balsavimo Parlamentas nusprendė, kad šalys galės pačios spręsti dėl GMO be jokių teisinių apribojimų. Laimėjome dar vieną savotišką mūšį“, – „Facebook“ komentavo V. Mazuronis.

Rūta Levickaitė

logo_2

Parašykite komentarą

Europos Parlamentas patvirtino kontraversiškas GMO auginimo taisykles – viskas valstybių rankose

pomidoras_skiepai2015 m. sausio 13 d. Europos Parlamento narių dauguma balsavo už tai, kad valstybės galėtų pačios apsispręsti dėl GMO auginimo savo teritorijoje. Vieniems politikams giriant tokį liberalumą, o kitiems sunerimus dėl rinkos vieningumo problemų, buvo atsisakyta iki šiol galiojusių taisyklių, beveik visiškai draudusių GMO javų auginimą. Dabar valstybės narės galės riboti ar drausti GMO javų auginimą, remiantis ekonominiais, aplinkosauginiais ir socioekonominiais argumentais. Tokie augalai galės būti uždrausti net jei Briuselis uždegs žalią šviesą jų auginimui.

Šiuo metu Europoje auginama vienintelė GMO kultūra – Monsanto kukurūzai. Kai kurių šalių vyriausybės (pvz., Jungtinės Karalystės, Olandijos), pasisakančios už platesnį GMO naudojimą, norėtų, kad būtų patvirtinta ir leista auginti daugiau kultūrų, tačiau tokios mintys sulaukia daug pasipriešinimo iš Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Austrijos, kurios patvirtino saugiklius, draudžiančius GMO auginimą savo teritorijose.

Šiandienos sprendimas reiškia, kad 7 GMO rūšys, kurios yra patvirtintos, bet dar neauginamos Europoje, gali būti sėjamos jau kitąmet. Paskui jas seks kitos kultūros.

Europos Komisaras Vytenis Andriukaitis džiaugėsi tokiu Parlamento sprendimu. „Šis susitarimas numato šalims narėms galimybę drausti ar riboti GMO auginimą, nedidindamas ES rizikos“ – kalbėjo Komisaras. Tokiam kompromisui pritarė ir Europos Komisijos pirmininkas J. C. Juncker, kuris įsipareigojo suteikti demokratiškai išrinktoms vyriausybėms didesnę balso teisę.

Labiausiai šiam susitarimui priešinosi EP nariai – žalieji, balsavę prieš. „Toks teisinis „renacionalizavimas“ yra klaidinga išeitis, ES nebevykdo savo įsipareigojimo saugoti Europos visuomenės sveikatą, žemės ūkio ir aplinkos kokybė“ – teigė žalieji. Daug priekaištų taip pat sulaukė tai, kad nenumatytas fondas kompensacijoms ūkininkams, kurių javai bus užteršti GMO.

Žemės ūkio rūmų Tarptautinio skyriaus, Europos Parlamento ir Euractiv.com informacija

Parašykite komentarą

Nuo pavasario – daugiau galimybių šalims apsispręsti dėl GMO auginimo

GMO_ivairusVakar Europos Parlamente priimtas sprendimas, kad Europos Sąjungos valstybės narės pavasarį galės pačios nuspręsti, nori auginti genetiškai modifikuotus augalus ar ne. Pagal galiojančias ES teisės nuostatas Europos Sąjungos valstybės narės, remdamosi apsaugos sąlyga dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai, gali drausti GMO auginimą. Tokiu atveju reikalaujama pateikti mokslinį tokio sprendimo pagrindimą.

Pavyzdžiui, geografinėmis Lietuvos sąlygomis GMO srityje nėra atlikta mokslinių tyrimų. Dėl to Lietuva praktiškai negali pasinaudoti dabar galiojančia apsaugos sąlyga dėl rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai.

Europos Parlamento sprendimu ES valstybės narės galės laisvai riboti arba drausti visų arba tam tikrų GMO auginimą dalyje savo teritorijos arba visoje teritorijoje.

Įsigaliojus naujai direktyvai, norint uždrausti GMO auginimą valstybėje narėje, veiks dviejų etapų sistema.

Pirmuoju etapu, dar iki išduodant leidimą dėl GMO komercinio auginimo, ES valstybė narė per Europos Komisiją turėtų teikti prašymą įmonei, pateikusiai paraišką ir pranešimą dėl GMO komercinio auginimo, dėl geografinės taikymo srities apribojimo (išėmimo). Įmonei nesutikus išimti šalį iš geografinės taikymo srities, ji galės taikyti antrąjį etapą pasirenkant kitus teisėtus draudimo pagrindus. Pavyzdžiui, miesto ir kaimo planavimo, socialinių ir ekonominį padarinių, siekiant išvengti netyčinio GMO atsiradimo kituose produktuose ir žemės ūkio politikos tikslų, viešosios politikos ir kt.

Kad mūsų šalyje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolės rezultatai. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, genetiškai modifikuotų kultūrų auginimas ir genetiškai modifikuotų produktų tiekimas rinkai yra griežtai kontroliuojamas. Aplinkos ministerija iki šiol nėra pritarusi nei vienam Europos Sąjungos leidimui auginti genetiškai modifikuotus augalus šalies teritorijoje, o GMO išleidimo į aplinką kontrolė vykdoma nuolat.

Aplinkos ministerijos informacija

Parašykite komentarą

ES šalys pačios spręs dėl GMO auginimo draudimo savo teritorijoje

2784kukuruzaiES valstybėms narėms bus siūloma pačioms spręsti dėl ES įteisintų genetiškai modifikuotų augalų auginimo ribojimo ar draudimo savo teritorijoje.

Šis siūlymas Europos Komisijos buvo pateiktas jau prieš ketverius metus, bet jo svarstymas pristabdytas dėl kelių šalių nepasitenkinimo. Kai kurioms jų pakeitus požiūrį, svarstymas buvo atnaujintas 2014 m., vyko trišalės derybos tarp Europos Tarybos, Europos Parlamento ir Europos Komisijos. Praėjusią savaitę pasiektas kompromisinis susitarimas, kuriam pritarė ir dauguma valstybių narių. Liko sulaukti Europos Parlamento patvirtinimo.

Šiuo metu ES teisinė bazė numato, kad valstybės narės gali drausti auginti tam tikrą ES įteisintą GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) tik remdamosi naujais moksliniais duomenimis dėl jo neigiamo poveikio aplinkai ar žmonių sveikatai. GMO auginti draudžia 9 valstybės narės (Prancūzija, Vokietija, Austrija, Bulgarija, Graikija, Vengrija, Liuksemburgas, Lenkija, Italija), tačiau, anot Europos Komisijos ir Europos maisto saugos tarnybos, šie draudimai nėra tinkamai pagrįsti. Įteisinus galimybę valstybėms narėms pačioms spręsti dėl GMO auginimo ribojimo, tikimasi sudaryti sąlygas GMO auginti nenorinčioms valstybėms taikyti teisėtas draudimo ar ribojimo priemones. GMO auginančios valstybės narės turės užtikrinti sambūvį pasienio teritorijose, kai kaimyninėje valstybėje GMO auginimas yra uždraustas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kol kas vienintelis ES leidžiamas auginti GMO augalas yra kukurūzai MON810.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami. Tą patvirtino Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliktos pasėlių kontrolės ir stebėsenos rezultatai. Šiemet tarnybos specialistai laboratoriniams tyrimams paėmė šimtą mėginių iš Lietuvoje auginamų rapsų, kukurūzų ir bulvių pasėlių. Nei viename iš mėginių GMO nenustatyta.

Žemės ūkio ministerijos informacija

Parašykite komentarą

EP nariai balsuos dėl siūlymo išplėsti šalių galimybę riboti auginti GM kultūras

GMO_EPEuropos Parlamento Aplinkos komitetas antradienio rytą balsuoja dėl siūlymo išplėsti ES šalių galimybes riboti arba drausti genetiškai modifikuotų (GM) kultūrų auginimą. Apie tai, kas keisis, paklausėme EP nuomonę šiuo klausimu parengusios Frédérique Ries (Liberalai ir demokratai, Belgija).

Jos interviu rasite čia, o komiteto balsavimą galite stebėti internetu pasitelkę šią nuorodą (stebėti balsavimą antradienį nuo 10.30 val. Lietuvos laiku).

„Ši direktyva leis valstybėms uždrausti GM kultūrų auginimą, – teigia EP pranešėja F. Ries. – Kriterijai ir motyvai labai aiškūs: žemės naudojimas, bioįvairovės saugojimas, atsparumas pesticidams… Jie daug geriau suformuluoti ir tikslesni <…>“

Europos Parlamento informacija

Comments (1)

Genetiškai modifikuotų organizmų rizikos kultūrų pasėlių mėginių tyrimai 2014 m.

Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. vykdė genetiškai modifikuotų organizmų (toliau – GMO) atsiradimo rizikos kultūrų pasėlių stebėseną nustatyti, ar Lietuvoje auginamuose žemės ūkio augaluose nėra GMO priemaišų.

Šiam tikslui įgyvendinti iš rapsų, kukurūzų ir bulvių pasėlių buvo paimta 100 mėginių (1 pav.). Mėginiai buvo imami atsižvelgiant į Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 17 d. įsakymą Nr. A1-269 „Dėl genetiškai modifikuotų organizmų atsiradimo rizikos kultūrų ir šalių sąrašo patvirtinimo“ ir 2014 m. deklaruotus kultūrų plotus. Minėtame įsakyme pateikiamos tos augalų rūšys, kurių genetiškai modifikuotoms veislėms yra išduotas leidimas tiekti jas rinkai tose šalyse, iš kurių jos gali patekti į Lietuvą.

1pav.

1 pav.

Iš vasarinių rapsų pasėlių iš viso buvo paimti 33 mėginiai, iš žieminių rapsų – 31 mėginys, iš kukurūzų – 20 mėginių, o iš bulvių – 16 mėginių (2 pav.).

2 pav.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pateikti tyrimų protokolai parodė, jog nei viename mėginyje GMO priemaišų rasta nebuvo.

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informacija

Parašykite komentarą

GMM/GMO riboto naudojimo veikla vykdoma 12-oje įmonių

14megintuveliai

© bch.cbd.int/protocol/

Pateiktų pranešimų duomenimis, GMM/GMO riboto naudojimo veikla yra vykdoma 12-oje mokslo institucijų ir privačių įmonių. Šiais metais UAB „Profarma“, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos ir Fizinių ir technologijos mokslų centrai Aplinkos ministerijai pateikė 3 naujus pranešimus apie veiklą, susijusią su GMM ir GMO ribotu naudojimu. Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas, pateikęs 2004 m. pranešimą Nr. RN-4, šiais metais jį atnaujino.

Daugiau informacijos čia:

2014-10 mėn. atnaujintas pranešimų sąrašas apie vykdomas riboto naudojimo veiklas.

Primename, kad įmonės, ketinančios vykdyti GMM/GMO riboto naudojimo veiklą Aplinkos ministerijai teikia: jei 1 klasė – pranešimą, jei 2, 3 ar 4 rizikos klasė – paraišką ir pranešimą pagal Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašą (http://gmo.am.lt/page?page=view&format=frontend&id=c1ca1b07-ae6c-4333-8883-dec25b771a8c). Prieš teikiant Aplinkos ministerijai dokumentus, atliekamas GMM/GMO rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai įvertinimas bei rizikos klasės nustatymas. Patalpos, įrenginiai, vykdoma veikla turi atitikti reikalavimus, kurie išdėstyti minėtame apraše ir jo priede.

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

Rekomenduojama atlikti daugiau tyrimų dėl GMO

Valstybes_kontrolePateiktoje 2014 m. rugsėjo 24 d. valstybinio audito ataskaitoje „Maisto saugos užtikrinimas“ rekomenduojama stiprinti GMO kontrolę. Auditas atliktas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute. Audituojamas laikotarpis – 2011–2013 m., taip pat buvo vertinti pokyčiai ankstesnio laikotarpio ir 2014 m. I pusmečio duomenys.

Išvadoje nurodyta, kad GMO mėginių tyrimų atliekama mažai (0,014 proc. visų tyrimų), nors pažeidimų dalis, palyginti su kitais pažeidimais – triskart didesnė, todėl rekomenduojama didinti GMO tyrimų skaičių.

Daugiau informacijos:

http://www.vkontrole.lt/pranesimas_spaudai.aspx?id=18193

gmo.am.lt

Parašykite komentarą

EK pateiks nuomonę dėl GMO reglamentavimo

European_Commission_veliavos

Nuotr. iš blogs.lse.ac.uk

Naujoji Europos Komisija (EK) per pirmus šešis darbo mėnesius turės bendrą nuomonę dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kultūrų naudojimo ir reglamentavimo, antradienį pareiškė į sveikatos ir maisto saugos eurokomisarus siūlomas Vytenis Andriukaitis. „Šešių mėnesių laikotarpyje (nuo lapkričio 1 dienos – BNS) mes jau turėsime turėti kolektyvinę Europos Komisijos nuomonę“, – po klausymų Europos Parlamente žurnalistams sakė V.Andriukaitis.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

Parašykite komentarą

V. Mazuronis: dėl GMO Lietuvoje turime spręsti patys

gmo-genetiskai-modifikuoti-organizmaiGenetiškai modifikuotų organizmų poveikis žmogui ir aplinkai, ypač ilguoju laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas, todėl mūsų pozicija turėtų būti konservatyvi ir atsargi. Nereikia skubėti ir eksperimentuoti su mūsų vaikų sveikata, bioįvairovės vystymusi, nes GMO sukelti procesai yra negrįžtami. Tokios nuomonės laikosi Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narys Valentinas Mazuronis.

Rugsėjo 24 d. šiame komitete buvo svarstomas klausimas dėl naujos GMO direktyvos, kuri turėtų suteikti daugiau galimybių valstybėms narėms riboti ar net visiškai uždrausti GMO savo teritorijoje.

„Mes patys ir niekas kitas turime priimti sprendimus įsileisti GMO į Lietuvą ar ne. Agresyvus stambiosios maisto pramonės poveikis turi labai skaudžių pasekmių žmonių sveikatai. Kovojame su naujomis ligų, alergijų formomis. Įsileidus GMO kyla klausimas ir dėl gamtos įvairovės išsaugojimo, invazinių rūšių poveikio mūsų šaliai būdingoms gyvybės formoms. GMO poveikis nepakankamai ištirtas, todėl Lietuva turi turėti teisę uždrausti auginti GMO,” – mano Valentinas Mazuronis.

Naujoji direktyva dar rengiama, tačiau kol kas joje įrašytos nuostatos, anot EP nario, netenkina nacionalinių ES šalių interesų.

„Neaišku kuo remiantis nustatytas 2 metų apribojimas, kai valstybė narė, pasiremdama naujomis objektyviomis aplinkybėmis, gali pateikti prašymą išbraukti jos teritoriją iš tam tikros geografinės GMO auginimo srities? Tokio laikotarpio nustatymas neatitinka valstybių narių interesų ir riboja galimybes operatyviai reaguoti į pokyčius, todėl būtų geriau, kad toks apribojimas nebūtų taikomas“, – teigia V. Mazuronis.

Jo nuomone, turėtų būti nustatytas ir ilgesnis pereinamasis laikotarpis nacionaliniams teisės aktams parengti, kad valstybės narės turėtų pakankamai laiko pasiruošti: patvirtinti bei atlikti atitinkamas sprendimo priėmimo procedūras nacionaliniu lygiu. Dabartinis 6 mėn. laikotarpis galėtų būti prailgintas iki vienerių metų.

Pagal dabartinę direktyvos nuostatą, Komisijai suteikiamas 75 dienų terminas nagrinėti valstybių narių numatomas taikyti ribojimo/draudimo priemones. Per šį laikotarpį valstybės narės turi susilaikyti nuo priemonių taikymo. „Dėl tokio ilgo termino gali atsirasti teisinė spraga – kai GMO jau bus įteisintas ES, o nacionalinės draudimo priemonės dar negalės būti taikomos. Šį laikotarpį siūlau gerokai sutrumpinti“, – teigia EP narys.

BNS Spaudos centras

Parašykite komentarą

Klausimai ir atsakymai apie genetiškai modifikuotų kultūrų auginimą Europos Sąjungoje

-

Nemažai europiečių įtariai žiūri į GM kultūrų auginimą ©BELGA_ AFP_P.HUGUEN

Europos Sąjungoje taikomi vieni griežčiausių genetiškai modifikuoto maisto reikalavimų pasaulyje, o genetiškai modifikuotas kultūras leidžiama auginti tik įrodžius, kad jos nekelia rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai. Reaguodama į dalies ES šalių raginimus išplėsti jų galimybes riboti GM kultūrų auginimą, Komisija pasiūlė europinių taisyklių pakeitimus. Šiuo metu juos svarsto Parlamentas ir Taryba. Pastarosios poziciją rugsėjo 3 dieną aptars Aplinkos komiteto nariai.

Ar Europos Sąjungoje leidžiama auginti genetiškai modifikuotas kultūras?

Taip, tačiau tik po to, kai Europos maisto saugos tarnyba (angl. EFSA) atlieka išsamų rizikos vertinimą ir Europos lygiu suteikiamas atitinkamas leidimas. Jį suteikus, konkreti šali gali uždrausti auginti GM kultūrą savo teritorijoje tik pasinaudojusi taip vadinama „apsaugos sąlyga“, tačiau šį sprendimą privalo pagrįsti, įrodydama, kad GM kultūra kelia grėsmę žmonių sveikatai ar aplinkai.

Ar šiuo metu ES laukuose auga kokia nors GM kultūra ir ar yra šalių, kurie ją draustų?

Europos Sąjungoje komerciniu būdu auginama viena genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšis – „MON 810“. Ji buvo genetiškai modifikuota norint ją apsaugoti nuo žalingo kenkėjo – kukurūzinio ugniuko. Visgi aštuonios valstybės narės (Austrija, Bulgarija, Graikija, Italija, Liuksemburgas, Lenkija, Vengrija ir Vokietija) nustatė apsaugines priemones ir uždraudė savo teritorijose auginti šiuos kukurūzus.

Kodėl siūloma keisti dabar galiojančias taisyklės?

Reaguodama į valstybių narių prašymą išplėsti jų galimybes riboti GM kultūrų auginimą, Europos Komisija pasiūlė atitinkamus dabar galiojančių europinių taisyklių pakeitimus. Šiuo metu jie svarstomi Europos Parlamente ir ES Taryboje.

Kada naujosios taisyklės įsigalios?

2011 m. europarlamentarai palankiai įvertino Komisijos iniciatyvą, tačiau pasiūlė ją šiek tiek patobulinti. Tuo tarpu Tarybai tik visai neseniai, 2014 m. birželio 12 dieną, pavyko pasiekti politinį susitarimą šiuo klausimu. Todėl svarstymai ES institucijose bus tęsiami siekiant susitarti dėl galutinio bendro teksto. Tikimasi, kad jis bus patvirtintas ir įsigalios kitais metais.

Europos Parlamento informacija

Parašykite komentarą

GMO žolė vaikų žaidimų aikštelėse ir kitos glifosato „užimtos“ teritorijos

GMO_zole

Kompanijos „Monsanto“ ir „Scotts“ pradėjo bandymus su pirmąja genetiškai modifikuota (GM) žole, skirta ir privatiems asmenims, ir komerciniam naudojimui. „Scotts“ paruošė pievinės miglės rūšį, kuri genetiškai pritaikyta atlaikyti didelį kiekį „Monsanto“ herbicido „Roundup“ (roundapas). Šios žolės sėklos nėra reglamentuojamos ir nebus žymimos kaip GMO (genetiškai modifikuoti organizmai). Dėl greito sužėlimo ir plitimo, per trumpą laiką šis GM augalas galėtų plačiai paplisti vejose, parkuose, golfo aikštynuose ir ganyklose. Prasidėtų neregėto masto genetinė tarša žemės ūkio plotuose ir laukinėje gamtoje. Taip pat padidėtų herbicidų vartojimo mastai.

Toksiška GMO pievelė

Herbicidas „Roundup“ sunaikina visą augmeniją, išskyrus specialiai išveistą jam atsparią GM žolę, tad veja visose apylinkėse bus žalia, sodri ir… toksiška. Ir jūs to nežinosite.

Nekontroliuojamai plintant GMO žolės sėkloms, paprasta žolė perims jos genetines savybes, pvz. atsparumą roundapui, t. y. įvyks genetinė tarša. Tik pagalvokite, ką tai reikš ekologinių ūkių ūkininkams, kai jie negalės ganyti gyvulių GMO žole užterštose savo ganyklose? Juk paprasta pievų žolė taps genetiškai modifikuota, o tai yra uždrausta ekologinių ūkių standartuose. Šiuo požiūriu GMO yra sparčiai ir nevaldomai plintanti tarša.

2011 m. liepos mėnesį „Monsanto“ ir „Scotts“ bendrovės įtikino JAV žemės ūkio departamentą leisti laisvai prekiauti roundapui atsparia vejos žole (Roundup-Ready Kentucky Bluegrass). Tam nebuvo reikalaujama atlikti jokių tyrimų ar bandymų. Roundapui atspari žolė labai padidins šio herbicido pardavimus ir naudojimą, nors jis ir taip plačiai naudojamas visame pasaulyje ir yra itin pavojingas aplinkai bei sveikatai.

Roundapas slypės vaikų žaidimo vietose. Glifosatas yra veiklioji roundapo medžiaga, mokslininkų apibūdinama kaip biologiškai pavojingiausia cheminė medžiaga mūsų aplinkoje. Šis chemikalas įvardijamas kaip dažnai sveikatą sutrikdantis veiksnys. Dėl jo poveikio išsivysto Parkinsono liga, vėžys ir autizmas.

Kompanijos „Scotts“ direktorius akcininkams pareiškė, kad siekia naują GMO žolę komerciniam naudojimui pardavinėti nuo 2015 m., o paprastiems vartotojams – nuo 2016 m. „Scotts“ yra pagrindinis ir privilegijuotas „Monsanto“ sukurto herbicido „Roundup“ platintojas, tad rinkai pateikti herbicidui atsparią GMO žolę šioms kompanijoms yra ypač pelninga. Skaičiuojama, kad prekyba šiomis sėklomis preliminariai gali atnešti nuo 500 milijonų iki 1 milijardo JAV dolerių pajamų. Įmonė bet kokiomis priemonėmis pasiryžusi gauti savo numatomą pelną. Kai Konektikute buvo svarstoma valstijos mastu uždrausti GMO žolę, įmonės direktorius kreipėsi į gubernatorių ir pareiškė, kad bet koks bandymas uždrausti arba atidėti leidimą šių sėklų legalizavimui gali sukelti dvejones „Scotts“ įmonei tęsti investicijas Konektikute.

„Monsanto ir „Scotts“ yra maisto prekių gamintojų asociacijos narės, kurios išleido milijonus tam, kad sužlugdytų GMO ženklinimo ir GMO draudimo iniciatyvas. Taip pat jos planuoja veiksmus, nutrauksiančius kai kuriose šalyse jau vykdomą maisto ženklinimą, į kurio sudėtį įeina GMO. Ekologiškų produktų vartotojų asociacija paragino boikotuoti šiai maisto prekių gamintojų asociacijai priklausančius produktus.

Glifosatas ne tik mūsų aplinkoje, bet ir kasdieniame maiste

„Žalioji Lietuva“ primena, kad glifostas „roudup‘o“ pavidalu iki šiol plačiai pardavinėjamas gyventojams, kaip efektyvi kovos su piktžolėmis priemonė. Glifosatas kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, kaip nevaisingumas, apsigimimai, pakenkimai nervų sistemai, Parkinsono liga, kelių formų vėžys. Be rizikos sveikatai, glifosatas taip pat kelią grėsmę biologinei įvairovei bei apsunkina geriamojo vandens valymą.

Herbicidą plačiai naudoja savivaldybės miesto želdinių ir kelių priežiūrai, privatūs asmenys jo gali įsigyti bet kur ir naudoti be jokių apribojimų – soduose, terasose, gėlynuose ir pan.

„Žalioji Lietuva“ jau rašė, kad nuo 2015 metų privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro veiklioji medžiaga glifosatas, taip pat ir pasaulyje itin populiaraus „Roundup‘o“. Tai daroma, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą. Šis sprendimas galėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms, kaip mažais žingsneliais galima pašalinti sveikatai žalingą chemikalą iš mūsų aplinkos. Tačiau didžiausi herbicidų kiekiai yra naudojami pramoniniame žemės ūkyje.

Glifosatas jau ilgą laiką yra žmonių kasdieniniame maiste, pavyzdžiui, mėsos ir pieno produktuose, daržovėse ir vaisiuose, duonoje. Glifosatas, susijęs su genetiškai modifikuota soja, patenkančia į naminių gyvūnų maisto grandinę, yra tik vienas iš rizikos faktorių. Dar didesnį pavojų kelia Europos Sąjungoje pasėlių išdžiovinimui naudojami herbicidai. „Pasėlių purškimas iki mirties“ kaip javų džiovinimo priemonė per pastaruosius metus tapo masiniu reiškiniu. Glifosatas purškiamas tiesiai ant javų, prieš pat jų nukūlimą, kad visi žūtų ir išdžiūtų vienu metu. Tokiu būdu nuėmus derlių nereikia jo papildomai džiovinti specialiose džiovyklose. Jei javai negali visiškai subręsti dėl pernelyg didelio lietaus, pasėliuose herbicidai išpurškiami labai smulkiais lašeliais ir sukuriamas vadinamasis „mirties rūkas“. Šis metodas padeda ne tik išdžiovinti kultūras, bet ir pašalina visas piktžoles kitam sėjos laikotarpiui. Jau tapo įprasta taip purkšti ne tik kviečius, bet ir bulves, rapsus, ankštinius augalus. Bulves nupurškus „Roundup“ prieš pat derliaus nuėmimą (2,5 litrai šio nuodo vienam hektarui), sukietėja bulvių odelė, sugadinamas bulvių daigumas ir tokiu būdu prailginamas jų galiojimo terminas prekybos centruose. Herbicidų junginiai, kurie tiesiogiai patenka per lapus į pačias bulves, aktyvūs išlieka neilgai, bet jų skilimas vyksta vartotojo kūne.

Glifosatas žmonių kraujyje

Iki šių dienų „Monsanto“ bendrovė reklamuoja savo produktą „Roundup“ kaip ekologišką ir teigia, kad nei gyvūnams, nei žmonėms jis nėra toksiškas. Aplinkosaugininkai, veterinarijos gydytojai, medikai ir mokslininkai laikosi kitokios nuomonės. Vis didesnį nerimą jiems kelia glifosato kiekio didėjimas gyvūnų ir žmonių maisto grandinėje bei pačiuose organizmuose. Ieškant sunkių ligų priežasčių, kai žūdavo ištisos gyvulių (ypač galvijų) bandos šiaurinėje Vokietijoje, glifosatas buvo ne kartą aptiktas šių gyvūnų šlapime, išmatose, piene ir pašaruose, kuriais šie gyvuliai buvo šeriami. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad glifosatas aptinkamas ūkininkų šlapime.

Norėdami nustatyti, ar tik tie asmenys, kurie tiesiogiai liečiasi su užterštu pašaru, yra glifosato „nešiotojai“, mokslininkai 2011 metų gruodžio mėnesį paėmė šlapimo mėginius iš Berlyno gyventojų – darbininkų, žurnalistų ir teisininkų, kurie niekada neturėjo tiesioginio kontakto su glifosatu. Tyrimas parodė, kad visuose miestiečių šlapimo mėginiuose glifosato reikšmės svyravo nuo 0,5 iki 2 ng viename mililitre (leidžiama glifosato koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,1 ng / ml). Nė vienas iš tiriamųjų neturėjo tiesioginio kontakto su žemės ūkiu, todėl vienintelis tikėtinas užterštumo šaltinis yra maistas. Deja, glifosato naudojimas auginant, gaminant maisto produkciją nėra kontroliuojamas ir produktai, kuriuose gali būti glifosato likučių, nėra ženklinami.

Europos Sąjungoje apskritai nėra glifosato naudojimo monitoringo, nepaisant to, kad tai yra plačiausiai naudojamas chemikalas žemės ūkyje.

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

Daugelis Lietuvos gamintojų nenaudoja produktų su GMO

etiketeProduktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO), Europos Sąjungoje, taip pat ir Lietuvoje, vieni iš labiausiai tiriamų. Išskirtinis dėmesys skiriamas ir konditerijos, ryžių, sojų produktams, maisto papildams, nes siekiama išsiaiškinti, ar juose nėra GMO. Šiemet Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriams patikrinus beveik 3 tūkst. viešojo maitinimo ir gamybos įmonių, nenustatyta nei vieno atvejo, kad maisto produktų gamyboje būtų naudojamos GMO žaliavos arba be atitinkamo ženklinimo.

Šiemet tik vienoje siuntoje nustatyta GMO

„Pastarųjų septynerių metų tikrinimų rezultatai rodo, kad kasmet mažėja atvejų, kai viešojo maitinimo, konditerijos ir kulinarijos įmonių gaminamuose produktuose nustatoma GMO, nors tai nenurodyta gaminių receptūrose ar ženklinimo etiketėse. O per šių metų penkis mėnesius patikrinus 2 841 gamybos įmones, nenustatytas nei vienas toks pažeidimas. Svarbu tai, kad net ir, pavyzdžiui, kepiniams naudojamas aliejus, kurio sudėtyje nėra GMO“, – pabrėžia VMVT Maisto skyriaus specialistė Vida Jarošienė.

Beje, buvo tikrinamos ne tik gamybos įmonės, bet ir GMO nustatymui atrinkti įvairūs gaminiai iš rinkos. Tirti vafliniai saldainiai „Džekas“ importuojami iš Ukrainos, lenkiški pieniški šokoladai: su aviečių skonio įdaru „Mio Delizzi“ ir iš Alpių pieno su pieniniu įdaru „Milka Milkinis“, taip pat glaistyti sausainiai „Doma“, pagaminti Ukrainoje, sojų faršas ir kubeliai „Bona Vita“, įvežti iš Čekijos ir kt. Pasak V.Jarošienės, nei viename iš tirtų mėginių GMO nerasta.

Siekiant užtikrinti, kad vartotojai neįsigytų produktų su GMO, kai tai nenurodyta ženklinimo etiketėje, šiemet ištirta beveik 90 mėginių produktų, importuojamų į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Tirti konditerijos ir bulvių gaminiai, makaronai, sojų ir kukurūzų produktai, maisto papildai įvežti iš Turkijos, Čekijos, Rusijos, Baltarusijos, Kinijos, Ukrainos, Vietnamo, Kambodžos, Meksikos, Tailando, Maroko, Kanados. Mėginiai paimti iš sandėlių, kol dar produktai nebuvo išplatinti rinkoje.

Nustatytas tik vienas atvejis, kai dėl etiketėse nenurodytų GMO, neleista į Lietuvos rinką tiekti daugiau nei 7 t ukrainietiškų saldainių „Dolče vita alpi“. Mat šių saldumynų sudėtyje nustatyta daugiau kaip 0,9 proc. genetiškai modifikuotų (GM) sojų produktų, o informacijos apie tai nebuvo nei saldainių ženklinimo etiketėse, nei kituose siuntą lydinčiuose dokumentuose.

Lietuvos rinkoje – 20 pavadinimų produktų su GMO

2008–2013 m. VMVT inspektoriai sustabdė ir neleido į rinką tiekti 419 t konditerijos gaminių, ryžių ir sojų produktų, maisto papildų, nes ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta GMO.

V.Jarošienė atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje yra 20 pavadinimų GMO produktų. Galima įsigyti 9 pavadinimų augalinių aliejų, pagamintų iš GM sojų pupelių, arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš GM sojų pupelių: „Omili“, „Tėviškės“, „Jasmine“, „Sodžiaus“, „Optima linija“, „Kooperacijos aruodai“ ir 3 pavadinimų „Augalinio aliejaus“, įvežto iš Vokietijos, Olandijos bei Belgijos.

Parduodami 11 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra GM sojų produktų: saldainiai „Truffle“ su ryžiais ir braškių skonio, saldainiai „Candy Nut“, vafliai „Wafer Elvan“, „Gofret Elvan“, „Prestij Napolitan“, „Express Hazelmut Cream“, „Goflet 25 Caramel“, korėtosios saldžiosios plytelės „Safari“ ir „Chock“, kakavinis kiaušinis „TOY TOY“.

„Šis GM maisto produktų sąrašas (http://vmvt.lt/lt/maisto.sauga.ir.kokybe/genetiskai.modifikuotas.maistas/genetiskai.modifikuotu.maisto.produktu.sarasas/) nėra baigtinis. Jis gali nuolat keistis, nes tiek importuotojai, tiek gamintojai vartotojams gali pasiūlyti naujų produktų su GMO. Prekyba ES tokiais produktais vyksta be apribojimų, tačiau galima prekiauti tik teisės aktuose įteisintomis augalų veislėmis“, – sako V.Jarošienė.

VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė priduria, kad naujų GM augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros ES vykdomos ne vienerius metus, kol mokslininkai ekspertai įvertina riziką ir įsitikina, jog produktai saugūs žmonių mitybai. Tiriama ir analizuojama produktų sudėtis, juose esančių alergenų ir toksinų kiekiai, vykdomi ilgalaikiai stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina šį maistą, ir kiti veiksniai. Tačiau net ir po tokio ilgo bei sudėtingo patvirtinimo proceso, maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 proc. GMO, ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš GMO arba, kad jo sudėtyje esantys komponentai pagaminti iš GMO.

Beje, gaminio etiketėje negalima naudoti trumpinio GMO, informacija privalo būti nurodyta pilnais žodžiais. Pavyzdžiui, „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“. Tokia pati nuoroda turi būti, jeigu, tarkim, kepant sausainius buvo naudojamas sojų aliejus iš GMO.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Comments (1)

V. Mazuronis: Lietuva toliau neketina įsileisti GMO

SAMSUNG CAMERA PICTURESEuropos Sąjungai ketinant leisti nacionalinėms vyriausybėms spręsti, ar šalyse plėtoti genetiškai modifikuotas kultūras (GMO), ar jas drausti, Lietuva ketina laikytis ankstesnio konservatyvaus požiūrio. „Lietuvos pozicija iki šiol buvo gana konservatyvi ir atsargi, ir manau, kad teisingai. GMO poveikis žmogaus sveikatai, ypač ilgesniu laikotarpiu, nėra iki galo ištirtas. Todėl mūsų pozicija – kad nereikia skubėti, turi būti gana griežtos sąlygos. Kiek įmanoma, reikia saugoti valstybę ir aplinką nuo GMO. Geriau natūralūs produktai“, dienraščiui „Verslo žinios“ sakė aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

Apie tai rašoma čia.

 

Parašykite komentarą

Tylusis žudikas „Roundup“ pamažu demaskuojamas: Olandija uždraudė glifosatą nekomerciniam naudojimui

purskia

Nuo 2015 metų privatūs asmenys Olandijoje nebegalės naudoti herbicidų, kurių pagrindą sudaro veiklioji medžiaga glifosatas, taip pat ir pasaulyje itin populiaraus „Roundup‘o“. Tai daroma, siekiant apsaugoti žmonių sveikatą.

Esther_Ouwehand_wikipedia

Esther Ouwehand: „Šie pesticidai patogioje pakuotėje pardavinėjami plačiu mastu visose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse, klaidingai reklamuojant, kad jie visiškai nekenksmingi sveikatai. Todėl vartotojai net neįtaria, kokią riziką jie kelia sau ir savo vaikams, kurie glifosato toksiniam veikimui yra itin jautrūs“. Vikipedijos nuotr.

Glifostas „roudup‘o“ pavidalu iki šiol buvo plačiai pardavinėjamas gyventojams, kaip efektyvi kovos su piktžolėmis priemonė. Iniciatyvą uždrausti glifosato naudojimą fiziniams asmenims iškėlė Olandijos parlamentarė Esther Ouwehand, o Olandijos žemieji rūmai balandžio pradžioje jau davė tam savo pritarimą.

Glifosatas kaltinamas dėl daugybės sveikatos problemų, kaip nevaisingumas, apsigimimai, pakenkimai nervų sistemai, Parkinsono liga, kelių formų vėžys. Be rizikos sveikatai, glifosatas taip pat kelią grėsmę biologinei įvairovei bei apsunkina geriamojo vandens valymą.

Jau 2011 metai Olandijos žemieji rūmai reikalavo visiškai uždrausti glifosatą ne žemės ūkio sektoriuje. Iki šiol šį herbicidą plačiai naudojo savivaldybės miesto želdinių ir kelių priežiūrai, o privatūs asmenys jo galėdavo įsigyti bet kur ir naudoti be jokių apribojimų – soduose, terasose, gėlynuose ir pan.

„Šie pesticidai patogioje pakuotėje pardavinėjami plačiu mastu visose sodo ir daržo reikmenų parduotuvėse, klaidingai reklamuojant, kad jie visiškai nekenksmingi sveikatai. Todėl vartotojai net neįtaria, kokią riziką jie kelia sau ir savo vaikams, kurie glifosato toksiniam veikimui yra itin jautrūs“, – savo nuogąstavimus išdėstė parlamentarė Esther Ouwehand.

Parengė Andrejus GAIDAMAVIČIUS
Parengta pagal „Sustainable Pulse“

Zalioji_Lietuva_logo_naujas_medis

Parašykite komentarą

Older Posts »