Genetiškai modifikuoti organizmai | GMO

Šaltinis: Balsas.lt

Parengta pagal Džeimso Kanterio (James Kanter) straipsnį iš Herald Tribune

Rumunija, viena iš atviriausių šalių genetiškai modifikuotiems (GM) augalams, ketina keisti savo poziciją. Tai būtų dar vienas smūgis biotechnologijų pramonei, kuri Europos žemyne akivaizdžiai nepageidautina.

Atila Korodis (Attila Korodi), Rumunijos aplinkos ministras, kovo 20 d. paprašė ekspertų komiteto dar kartą įvertinti MON810, GM kukurūzų rūšį, kurią leidžiama auginti ES. Ministras laikosi nuomonės, kad šio augalo galimas poveikis Rumunijos bei Juodosios jūros regiono ekosistemoms nėra pakankamai ištirtas. GM pasėlių draudimas padidintų ūkininkų gerovę, kadangi jie galėtų tenkinti visame pasaulyje augančią ekologiškų produktų paklausą, siūlydami ne tik nemodifikuotą, bet ir trąšomis bei pesticidais neužterštą maistą. Tokie produktai būtų brangesni ir, tikėtina, neštų pelną, nors yra manančių, kad Rytų Europos šalys dar nėra pasiruošusios šiai savitai rinkai.

Read the rest of this entry »

Prancūzijos Aukščiausiasis teismas (Conseil d’Etat – Valstybės taryba) atmetė Nacionalinės kukurūzų augintojų asociacijos (AGPM) ir biotechnologijų kompanijų Monsanto ir Pioneer prašymą panaikinti draudimą Bt kukurūzams MON810, vieninteliems genetiškai modifikuotiems augalams, kuriuos leidžiama komerciškai auginti Europos Sąjungoje.

Valstybės taryba atmetė AGPM prašymą ir patvirtino Prancūzijos sprendimą sustabdyti pritarimą auginimui, kol atitinkamos Europos institucijos neįvertins genetiškai modifikuotų kukurūzų saugumo.

Valstybės Tarybos sprendimas nėra galutinis. Bet draudimui vis dar galiojant bet kokie sprendimai bus priimti per vėlai šiam kukurūzų sėjos sezonui.

Pagal AGPM, apie 100 000 hektarų kukurūzų MON810 turėjo būti auginama Prancūzijoje šią vasarą, kai 2007 metais buvo auginama tik 22 000 hektarų.

Plačiau skaitykite: http://www.gmo-compass.org/eng/news/351.docu.html

Šaltinis: ISAAA

Prieš dešimt metų dėl genetiškai modifikuotų organizmų vykusios audros sukūryje buvęs mokslininkas sako, kad nieko nesigaili. 

Redaktoriaus įžanga:

Viename biotechnologijas propoguojančiame leidinyje, išleistame 2007 m. Aplinkos ministerijos lėšomis, gausu nekorektiškų kaltinimų visuomeninėms organizacijoms, kurios kovoja prieš genetiškai modifikuotų organizmų invaziją. Pavyzdžiui, Lietuvos žalieji kaltinami tuo, kad remiasi abejotinos reputacijos mokslininkais Jelena Jermakova ir Arpadu Puštai, kurių skandalingi tyrimų rezultatai net nebuvo publikuoti akademiniuose leidiniuose. Vis dėlto didžioji dalis tiesos nutylėta. Apie tai, kodėl rusų mokslininkei dr. Jelenai Jermakovai nebuvo leista ne tik publikuoti, bet ir užbaigti savo tyrimų, atskleidėme viename iš jos interviu (žr. „Žalioji Lietuva“, 2007 m. Nr. 6 (276), „Mokslininkė genetiškai modifikuotus produktus prilygina genocidui“). Šį kartą leiskime pasiteisinti ir vengrų kilmės britų mokslininkui prof. Arpadui Puštai, kuris pirmasis prabilo apie genetiškai modifikuotų produktų pavojų.

Džeimsas ANDERSONAS (James Anderson),

dienraštis „The Guardian“

Skirtingai nei mano kai kurie mokslininkų bendruomenės atstovai, daktaras Arpadas Puštai (Arpad Pusztai) neturi nei ragų, nei piktdžiugiškos kalbėsenos manieros. Taip pat jis negyvena rūmuose, nupirktuose iš „ekodidvyrio“ algos – savo dienas šis žmogus leidžia kukliame name Aberdine, Škotijoje.

Arpadas Puštai yra vienas iš personų, daugiausiai sukėlusių skaidymosi ir nesantaikos biologijos srityje. Daugelis jį kaltina prisidėjus prie visuomenės neigiamos nuomonės apie GMO. Puštai atliktų tyrimų su genetiškai modifikuotomis bulvėmis rezultatai 1998 metų liepą buvo paviešinti „World in Action“ programoje ir sulaukė milžiniško visuomenės dėmesio. Jo darbas buvo visais įmanomais būdais juodinamas – vadinamas prastai atliktu arba net išsigalvotu, keikiamas arba paprasčiausiai ignoruojamas. Tuo tarpu GMO priešininkams šis žmogus yra didvyris – jis drąsiai pasipriešino įtakingiems visuomenės sluoksniams nepaisant to, kad tai reiškė jo karjeros pabaigą.

Read the rest of this entry »

Andrejus GAIDAMAVIČIUS,

ŽL redaktorius

Naujieji metai į Lenkiją atėjo kartu su nemaloniomis permainomis. Vienas iš valdančiosios partijos “Piliečių platforma” vadovų ir Žemės ūkio ministras Marekas Savickis (Marek Sawicki) sausio 21 dieną Briuselyje kalbėjo, kad Lenkijos Respublika atsisako laisvos nuo GMO šalies statuso. Jis taipogi domėjosi galimybėmis Lenkijoje auginti genetiškai modifikuotas bulves. Taip trejų metų lenkų pastangos drausti GMO auginimą komerciniais tikslais ir GM pašarų įvežimą – gali nueiti perniek. Tai parodo, kad po praėjusių rinkimų į valdžią atėjusi “Piliečių platforma” visada slapta rėmė GMO gamintojus ir atsiradus progai pradėjo vykdyti jiems duotus pasižadėjimus. Organizacijos, institutai ir pavieniai asmenys, kurie nori išlaikyti Lenkiją laisvą nuo GMO, pradėjo vienytis į plačią koaliciją. Joje dabar – per 50 narių. Vieni iš šios koalicijos aktyvistų Jadwiga Lopata ir Julianas Rose “Žaliajai Lietuvai” atsiųstame laiške teigė, kad Lenkijos visuomenė yra įskaudinta tuo, kad politikai, anksčiau kalbėję viena, dabar daro visiškai priešingai. “Mes turime unikalią galimybę visoje Europoje paskelbti moratoriumą genetiškai modifikuotiems organizmams. Svarų žingsnį žengė Prancūzijos prezidentas, kuris sukvietė nepriklausomų ekspertų komandą, kad ištirtų prieštaringai vertinamus, bet jau Europos Sąjungoje patvirtintus genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 810. Kai kurių GMO auginimą draudžia Austrija, Graikija, Vengrija, nežiūrint Europos Komisijos prieštaravimų. Ir pačioje Europos Komisijoje šiuo klausimu nėra vieningos nuomonės. Aplinkosaugos komisaras Stavrosas Dimas ragina rimtai apsvarstyti dar griežtesnius apribojimus dėl GMO auginimo. Šia linkme sparčiai juda ir Vokietija, tuo tarpu Lenkija žengė vieną didelį žingsnį atgal”, – rašoma laiške.

Dauguma europiečių nepritaria GMO auginimui ir platinimui dėl aplinkosaugos, sveikatos apsaugos ir socialinės gerovės motyvų. Tai, kas šiuo metu vyksta su GMO – dažniausiai prieš mūsų pačių valią. Europos Komisija, nesugebanti atsilaikyti prieš JAV ir Pasaulinės prekybos organizacijos spaudimą, demonstruoja ne tik savo silpnumą, bet ir paklusniai primeta didžiųjų GMO lobistų valią paprastiems žmonėms, o kai kurių šalių vyriausybės, siekdamos trumpalaikės ekonominės ar politinės naudos, negina savo piliečių interesų. Įtampa dėl to sparčiai auga visoje Europos Sąjungoje ir vieną dieną gali prasidėti masiniai protestai, turėsiantys rimtų pasekmių Europos ekonomikai ir politiniam gyvenimui.

Vokietijos didžioji koalicija planuoja įvesti tikslesnes taisykles maisto žymėjimui šalyje. Pagal planuojamas taisykles, priedai ir stabilizatoriai, pagaminti naudojant biotechnologijas, irgi galės būti žymimi kaip “be genų technologijos” (“gene technology-free”), jeigu jie yra patvirtinti 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2092/91 dėl žemės ūkio produktų ekologinės gamybos ir šios gamybos nuorodų, pateikiamų ženklinant žemės ūkio ir maisto produktus (vadinamasis EU-Eco-Regulation) ir jokios alternatyvos be GM yra neprieinamos. Kriterijai galiotų maisto priedams tokiems, kaip vitaminai, fermentai ir amino rūgštys, ypač lizinas, kuris paprastai gaminamas genetiškai modifikuotų mikroorganizmų.

Plačiau skaitykite: http://www.gmo-compass.org/eng/news/323.docu.html

Šaltinis: ISAAA

Prancūzijos vyriausybė įvedė laikiną genetiškai modifikuotų (GM) kukurūzų Mon810 naudojimo draudimą. Mon810 kukurūzai yra vieninteliai transgeniniai augalai, kurių auginimui buvo pritarta Europos Sąjungoje. Sprendimas buvo priimtas remiantis “rimtomis abejonėmis” dėl modifikuotų kukurūzų saugumo. Mon810 buvo patvirtinti auginimui Europos Sąjungoje 1998 metais, ir nuo tada juos priėmė 13 šalių. Prancūzijoje pernai jų buvo auginama daugiau nei 21 000 hektarų.

Kad pateisintų savo sprendimą įvesti draudimą, Prancūzija Europos Sąjungai turi pateikti naujų mokslinių įrodymų, kad Mon810 kelia pavojų žmonių sveikatai ar aplinkai. Jei ji to nepadarys, Europos Sąjunga bus priversta panaikinti draudimą.

Šaltinis: ISAAA

2006-ieji metai buvo dešimtieji genetiškai modifikuotų augalų komercinio auginimo metai. Per šiuos dešimt metų mokslininkai, valstybės tarnautojai, ūkininkai, gamtosaugininkai ir vartotojai reiškė nemažai susirūpinimo dėl grėsmių, kurias šie augalai kelia ūkininkavimo sistemoms, žemės ūkio biologinei įvairovei, aplinkai ir žmogaus sveikatai. Vienas dažniausiai keltų rūpesčių buvo negalėjimas išlaikyti šių organizmų laukuose, kuriuose jie yra pasodinti. Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) yra gyvi organizmai, kurie dauginasi, skleidžia žiedadulkes ir gamina sėklas. Bet kuriame ir visuose auginimo ciklo etapuose nuo sėklos iki derliaus ir vėl sėklos yra didelė taršos galimybė. Po dešimties komercinio auginimo metų yra aišku, kad šis susirūpinimas yra pagrįstas, nes užteršimo atvejai įvyksta reguliariai.

2005 metais GeneWatch UK ir Greenpeace pradėjo pasaulinį registrą, rodantį incidentus, kur buvo rasta, kad genetiškai modifikuoti organizmai užteršė genetiškai nemodifikuotus augalus ir maisto atsargas. Didelio masto komercinis GM augalų auginimas prasidėjo 1996 metais, bet vis dar nėra jokios pasaulinės jų poveikio maisto produktams ar aplinkai stebėjimo sistemos. Kadangi tarptautinės institucijos to nepadarė, buvo sukurtas registras: www.gmcontaminationregister.org

Registras apima įrašus apie:

• taršos incidentus – kai buvo rasta, kad maistas, pašarai ar giminingos laukinės rūšys turi nenumatytą GM medžiagą iš GM augalų ar kito organizmo. Atvejai įtraukiami, kai yra laboratorinių tyrimų įrodymų, kad įvyko GM tarša;

• neteisėtą GM organizmų sodinimą ar paleidimą – kai įvyksta nelegalus sodinimas ar kitoks paleidimas į aplinką ar maisto grandinę. Šie atvejai yra įtraukiami kai būna gautas oficialus pripažinimas, kad nebuvo laikomąsi GM organizmų paleidimo taisyklių;

• neigiamus žemės ūkio šalutinius poveikius – kai mokslinėje literatūroje pasirodo pranešimas apie žemės ūkio problemas, kylančias iš GM organizmo ir to, kaip jis yra valdomas.

2006 metais dvidešimt keturių incidentų įrašai buvo įtraukti į registrą. Be to, 2006 metais į registrą taip pat buvo įtraukti trys 2005 m. atvejai, vienas 2004 m. ir vienas 2000 m., taip duomenų bazėje įrašytų incidentų nuo tada kai 1996 metais GM augalai buvo pirmą kartą užauginti komerciškai susidarė iš viso 142. 2006 metais įrašytų incidentų skaičius yra didžiausias nei bet kuriais metais.

Čia pateikiama GM TARŠOS REGISTRO ATASKAITA lietuvių kalba. (Norėdami perskaityti, spauskite ant ataskaitos pavadinimo).

Išversta iš http://www.genewatch.org/uploads/f03c6d66a9b354535738483c1c3d49e4/gm_contamination_report_2006.pdf

Genetinė ryžių tarša pasaulyje didėja nepaisant to, kad komerciškai jie nėra auginami. 2006 metais tik Iranas komerciškai augino genetiškai modifikuotus ryžius. Jungtinėse Amerikos Valstijose 3 genetiškai modifikuotų ryžių rūšys yra gavusios leidimą auginimui, bet niekada oficialiai nebuvo pateiktos rinkai. Šiame straipsnyje pristatomas JAV ryžių genetinės taršos atvejis, kuris paveikė ir Europos Sąjungos rinką.

2006 metais kilo pasaulinis genetinės taršos skandalas. Buvo rasta, kad pasaulinėje rinkoje tiekiami ryžiai yra užteršti dviem nepatvirtintomis GM ryžių rūšimis, kompanijos Bayer LLRICE601 ir LLRICE62. Šių GM ryžių rūšių nebuvo ketinama komerciškai auginti, jos paskutinį kartą buvo auginamos bandomuosiuose laukuose 2001 metais, o 2006 metais buvo rastos visame plote, kur JAV auginami ryžiai, vienoje iš dažniausiai vartojamų ryžių rūšių, Cheniere.

Read the rest of this entry »

Didžiosios Britanijos valdžia remia genetiškai modifikuotų pasėlių projektus milijonais svarų ir slapta bendradarbiauja su biotechnologijų kompanijomis. Panašių suokalbiškų požymių matome ir Lietuvoje. Tiek D. Britanijoje, tiek Lietuvoje savo lobistine veikla išsiskiria BASF kompanija.

Jonathan OWEN,

Andrejus GAIDAMAVIČIUS,

Žemės draugai - Friends of Earth

Dokumentai, kurie tapo pasiekiami “Žemės draugams” atskleidė, kad Jungtinės Karalystės valdžia sudaro palankias sąlygas ir skiria dešimtis milijonų svarų genetiškai modifikuotų augalų, skirtų maistui ar pašarams, lauko bandymams.

Šią informaciją pavyko gauti tik po kantrių tris mėnesius trukusių reikalavimų, užklausimų ir prašymų. Dalinius duomenis “Žemės draugai” (Friends of the Earth) gavo spalio pabaigoje ir jie parodo, kad valdžia kasmet skiria bent 50 milijonų svarų žemės ūkio biotechnologijoms. Šis dosnumas tampa dar įspūdingesnis, kai paaiškėja, kad ekologiško ūkininkavimo tyrimams teskiriama 1,6 milijonų svarų. Nepaisant to, oficialiai skelbiama, jog darnus ūkininkavimas yra vienas iš prioritetinių vyriausybės tikslų.

Read the rest of this entry »