Seime svarstytas Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo ir pakeitimo projektas
Seimas pritarė Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai dėl Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo 91 straipsniu ir 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. XIP-530. Balsavo: už – 38, prieš – 37, susilaikė 17. Komitetas preliminariai įvertino, kad šio projekto nuostatos galimai prieštarauja konstituciniams teisinio aiškumo, teisinės valstybės principams ir neatitinka konstitucinės doktrinos, kad įstatymų galiojimo sustabdymas yra nebūdingas įstatymų leidybai ir yra siejamas su Konstitucijoje nurodytais atvejais. Remiantis Seimo statuto 139 straipsniu, atmesti komiteto išvadą galima tik visų Seimo narių balsų dauguma.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacija
Europos Komisija pritarė Lenkijos GMO reguliavimo nuostatoms
Kaip pranešė Polskie Radio, Europos Komisija pritarė Lenkijos vyriausybės siūlymui dėl zonų be GMO po 8 metų konflikto šiuo klausimu. Lenkijos ūkininkai turės teisę užkirsti kelią genetiškai modifikuotiems organizmams.
Lenkijos vyriausybei neleista vienašališkai uždrausti GMO savo teritorijoje. Europos Sąjungos žemės ūkio politikoje nustatyta, kad augalai, kuriuos leista auginti vienoje valstybėje, gali būti auginami visoje ES teritorijoje. Lenkijoje GMO būtų draudžiami ūkininkams savanoriškai paskelbiant, kad jų žemė išliks be GMO.
“Zoną be genetiškai modifikuotų augalų sudaro kaimyninių sklypų plotas. Tokią zoną įkuria grupė ūkininkų savo iniciatyva”, – sakoma vyriausybės pasiūlyme.
Taip pat Lenkijos vyriausybė priėmė griežtas taisykles, kurias reiktų įvykdyti norint pradėti auginti genetiškai modifikuotus (GM) augalus. Pirma, ūkininkas turi užregistruoti GM augalą vietos savivaldybėje, kad būtų informuoti kaimynai, kurie turi teisę atmesti GM augalą savo kaimynystėje. Toks atmetimas neleistų ūkininkui gauti licencijos auginti GM javus. Antra, ūkininkas turėtų auginti augalus izoliuotoje teritorijoje ir teikti penkerių metų įrašus, o jei nesilaikytų šio reikalavimo, tektų mokėti 20 000 zlotų (maždaug 4 500 eurų) baudą.
Be to, nustatyta, kad po to, kai bet kokie GMO maisto produktai būtų perdirbami gamykloje, įmonėje ar laikomi sandėlyje, visi kontaktavę su GMO mechanizmai turėtų būti kruopščiai valomi.
Vyriausybės nuostatos taip pat palieka teisę Žemės ūkio ministerijai atšaukti leidimą ūkininkui auginti GMO, jei gaunama naujos informacijos, susijusios su neigiamu poveikiu sveikatai ar aplinkai.
Lenkija turėjo padaryti nemažai pataisų, kad pasiūlytas GMO reguliavimas atitiktų ES teisę.
“Ūkininkų pasirašytas susitarimas turi užtikrinti galimybę atsisakyti GMO uždraudimo susitarimo ir pradėti auginti GMO javus. Visi ūkininkai, norintys auginti GMO, turi būti informuoti apie tai, kad yra iniciatyvos sukurti zonas be GMO jų regione”, – teigė Carine Jeukenne iš ES Aplinkos komisaro Stavros Dimas spaudos tarnybos.
“Svarbu tai, kad Europos Komisija patvirtino, jog tokios nuostatos neprieštarauja ES teisei, nes dabar galiojančios 2001 metų taisyklės neatitiko ES teisės,” – sakė Lenkijos Aplinkos ministras Maciej Nowicki. “Iki paskutinės minutės nuostatose buvo punktas, kad vietos valdžia turi teisę paskelbti zonas be GMO, tačiau Komisija teigė, kad tai visiškai neteisėta.”
Aplinkos ministerija Europos Komisijos patvirtintas GMO reguliavimo nuostatas planuoja pateikti svarstyti parlamentui po birželio 23 dienos. Jei parlamentas pritars, tikimasi, kad jos bus įrašytos į teisės aktus iki metų pabaigos.
Šaltinis: © Nowe Media, Polskie Radio S.A.
http://www.polskieradio.pl/thenews/news/artykul109139_ec_accepts_polish_gmo_regulations.html
Monsanto pristatys genetiškai nemodifikuotas sojos pupeles maistui
Nuotrauka (c) www.sxc.hu
Kompanija Monsanto, genetiškai modifikuotų Roundup Ready sojos pupelių, kurios užima daugiau nei 90 % JAV sojos pupelių ploto, gamintoja, planuoja pristatyti genetiškai nemodifikuotas sojos pupeles maistui.
Anot Monsanto projekto vadovo Neal Bringe, Monsanto dėl greito sojos produktų rinkos augimo ir maisto kompanijų susidomėjimo daug metų tyrė potencialą pagerinti sojos pupelių maistui baltymų sudėtį.
Naudojant pažangius tradicinius veisimo metodus, Monsanto kūrė sojos pupelių rūšis, kurios turi geresnes skonines savybes. Vėliau jas tyrė, kad nustatytų tas, kurios geriausiai slopino riebalų kaupimąsi ląstelėse po maisto virškinimo. Tikslas buvo pagaminti sojos produktus, kurie padėtų žmonėms mažinti kūno riebalus, išlaikant raumenų masę. Sojos pupelių linijos, kuriose geriausiai pasireiškė pageidaujamos savybės, pavadintos Sovera sojos pupelėmis.
N. Bringe sakė, kad mažo masto komercinis Sovera sojos pupelių auginimas bus pradėtas po 2010 metų.
Sovera sojos pupelės bus genetiškai nemodifikuotos. Tačiau N. Bringe teigė, kad joms galėtų būti įdiegtos GM savybės, tokios kaip atsparumas Roundup, jei užsakovai to norėtų.
Monsanto, pagrindinės genetiškai modifikuotų javų plėtotojos, įžengimas į genetiškai nemodifikuotų javų ir maisto produktų rinką yra mažų mažiausiai stebinantis. Jungtinių Valstijų genetiškai nemodifikuotų grūdų ir aliejinių augalų tiekėjų reakcija svyravo nuo skepticizmo ir netikėjimo iki nuostabos ir sveikinimo. Čia pateikiamos kai kurios tiekėjų reakcijos:
“Aš manau, kad jie neturėtų pristatyti ne GMO sojos pupelių; jie jau yra įsitraukę į per daug sričių ir tik nori daugiau kontrolės.”
Bob Ridzon, Ridzon Farms savininkas, New Waterford, Ohajas.
“Nemanau, kad norėčiau rizikuoti taršos problemomis pirkdamas sėklas iš jų.”
Lon Baldus, Meadowland Seed savininkas, Grand Meadow, Minesota.
“Kas bus pasiekta, jei Monsanto gamins ne GMO sojos pupeles maistui ir toliau didžiulėmis apimtimis gamins GM soją pašarams, aliejui ir lecitinui maistui? Galbūt jų įvaizdžio “žaliasis plovimas” vartotojams, kurie nežino geriau.”
Augusto Freire, Cert ID Brazil vadovaujantis pareigūnas, Porto Alegre-RS, Brazilija.
“Manęs nestebina Monsanto atėjimas į sojos pupelių maistui rinką… Aš manau, kad Monsanto matė šios rinkos atgimimą ir norėtų tuo pasinaudoti… Per kelerius metus Monsanto pamatys savo GMO technologijos rinkos dalies smukimą. Jie galvoja apie būsimą strategiją, kad neprarastų savo padėties. Monsanto turi visus išteklius sukurti kokybiškas maistines sojos pupeles.”
Patrick Marc Ham, Semences Prograin tarptautinės plėtros vadovas, St. Césaire, Kanada.
“Sveikinu kiekvieną, tiekiantį ne GMO sojos rūšis ūkininkams. Aš netgi pasveikinčiau Monsanto, jei pradėtų vystyti ekologinį ūkį. Tai yra veikla, kuri nusipelno palaikymo.”
Lynn Clarkson, Clarkson Grain prezidentas, Cerro Gordo, Ilinojus.
Parengta pagal (c) The Organic & Non-GMO Report May 2009
http://www.non-gmoreport.com/articles/may09/monsanto_non-gmo_soybeans_for_food.php
Pasaulis vaduojasi nuo GMO
Andrejus Gaidamavičius
Seimo Sveikatos reikalų komitetas neseniai svarstė Seimo narių D. A. Barakausko ir R. A. Ručio pateiktą Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įstatymo pakeitimo projektą. Juo siekiama Lietuvoje uždrausti genetiškai modifikuotų augalų auginimą tiek komerciniais, tiek bandymų tikslais. Visi į svarstymą susirinkę parlamentarai ir valstybinių institucijų atstovai šią iniciatyvą entuziastingai palaikė. Taigi Lietuva pagaliau turi tai, ko ilgai trūko šiuo klausimu. Tai ryžtinga politinė valia.
Iš esmės draudimai auginti visų rūšių GMO prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms, tačiau tai, kas šiuo metu vyksta Lietuvoje – visame pasaulyje skamba jau ne vienerius metus. Šalys viena po kitos nebepaiso joms primestų tarptautinių įsipareigojimų ir uždraudžia savo šalyje auginti prieštaringai vertinamus genetiškai modifikuotus augalus. Lenkija dėl to jau teisiasi su Europos Komisija. Bulgarija taip pat jau gavo šešis įspėjimus. „Monsanto“ kompanijos genetiškai modifikuotus kukurūzus MON810 savo teritorijoje uždraudė auginti jau penkios ES šalys. Visos jos rėmėsi austrų mokslininkų atliktais tyrimais, parodžiusiais, kad pamaitinus laboratorines peles šiais kukurūzais – net ketvirtoje palikuonių kartoje randama išsigimimų. Ypač skaudus praradimas šiai JAV korporacijai buvo Vokietija. Vokietijos vyriausybei uždraudus šalyje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus, „Monsanto“ ją apskundė teismui. Pastarasis skundą atmetė.
MON810 – tik viena iš dviejų Europos Sąjungoje komerciniams tikslams leistų auginti maistinių kultūrų. Dėl sudėtingiausių pasaulyje biurokratinių procedūrų leisti auginti GMO Europoje – nelengva, o uždrausti tai, kas jau įteisinta – dar sunkiau… Todėl niekas nenori laukti, kol šis eksperimentas su žmonija turės tragiškų pasekmių, ir maištauja. Netgi JAV, kuri yra pagrindinė GMO „stūmikė“, vis garsiau kalbama apie grėsmę biosaugumui. Amerikos aplinkosaugos medicinos akademijos gydytojai išplatino pareiškimą, kad būtina bent laikinai uždrausti genetiškai modifikuoto maisto vartojimą. Jų teigimu, ryšys tarp genetiškai modifikuoto maisto ir neigiamo efekto sveikatai – akivaizdus. Tai patvirtinta visoje eilėje bandymų, atliktų su gyvūnais. Šie bandymai rodo, kad pavojai sveikatai, susiję su genetiškai modifikuoto maistu ar pašarais, apima nevaisingumą, imuninės sistemos sutrikimą, senėjimo pagreitėjimą, virškinimo sistemos, taip pat kepenų, inkstų, blužnies pažeidimus, cholesterolio, insulino reguliavimo, baltymų sintezės sutrikimus ir kt.
Pavojai gamtai, mūsų aplinkai – taip pat ne ką mažesni. Prieš penkerius metus aplinkosaugininkų skelbti nuogąstavimai dėl „superpiktžolių“ atsiradimo atrodė tarsi būtų iš fantastikos srities, tik teorinė galimybė. Šiandien vien JAV paplitusios 14 rūšių „superpiktžolės“, kurios atsparios įprastiems herbicidams ir kovai su jomis dar nesukurta naujų priemonių. Į laukinę gamtą plinta ir patys genetiškai modifikuoti augalai, tapę naujomis invazinėmis rūšimis. Japonijoje kas 20-tas pakelės rapsas – genetiškai modifikuotas. Švedijoje bandymų laukelyje atlikus eksperimentinį genetiškai modifikuotų rapsų auginimą net ir po 10 metų nesugebėta jų išnaikinti. Vabzdžiams nuodingų genetiškai modifikuotų augalų žiedadulkės, kenkiančios ir bitėms, patenka į medų, kitus bičių produktus, kuriuos vartoja žmonės. Dar pernai skelbta, kad šie vadinamieji Bt toksinai, esantys kiekvienoje šių GMO ląstelėje, veikia tik vabzdžius, bet eksperimentai su pelėmis parodė, kad žinduoliams jie taip pat pavojingi.
Pasaulis jau turi 12 metų genetiškai modifikuotų kultūrų auginimo patirties. Per šį laiką žlugo visi apie GMO naudą skelbti mitai. Pagrindinis jų: GMO išmaitins pasaulį. Dabar jau aišku, kad problema – ne maisto kiekis, kuris yra daugiau negu pakankamas. Problema yra maisto produktų paskirstymas ir kainos. Maisto yra, bet skurdžių šalių gyventojai neturi už ką jo nusipirkti. Turtingų šalių kompanijos kolonizavo Pietų Amerikos, Afrikos, Pietryčių Azijos žemes ir augina ne maistą tų šalių žmonėms, o biodyzeliną „ekologiškesniam“ kurui ir pašarus viso pasaulio kiaulių kompleksams, nuo kurių srutų baigia uždusti jūros ir vandenynai. Būtent GMO auginimas biokurui privedė prie pasaulinio maisto kainų kilimo.
Dar vienas mitas: GMO išgelbės nuo chemizuoto žemės ūkio. Tačiau dabar jau aišku, kad didžiosios biotechnologijų kompanijos tuo pačiu yra ir didžiausios pesticidų gamintojos. Dalies jų, jau uždraustų, žudantį poveikį visa gyvybė jaus dar ne vieną dešimtmetį. „Monsanto“ kompanijos gaminto chemikalo DDT galima aptikti net Antarktidos pingvinuose, o po Vietnamo karo, kurio metu buvo naudojama šios kompanijos gaminama „oranžinė medžiaga“, gimė jau trečia karta išsigimusių vaikų. Tad kodėl matydami tokį tarptautinių korporacijų, kaip JAV „Monsanto“, Vokietijos „BASF“, moralinį veidą, turėtume pasitikėti jomis ir įsileisti jas vykdyti savo eksperimentus, kuriuose mūsų mokslininkams leidžiama būti tik daržininkais? Kai 2007 metais žaliųjų ir visuomenės pastangomis BASF korporacijai (tai pačiai, kuri su „Gazprom“ ruošiasi tiesti dujotekį Baltijos jūros dugnu) nebuvo leista Klaipėdos rajone Vėžaičių seniūnijoje auginti genetiškai modifikuotų rapsų, BASF atstovas ir VU dėstytojas Dainius Štitilis „Verslo žinioms“ taip pasakė: „Visuomenė trypčioja vietoje, piktinasi naujomis technologijomis, bet praeis dveji treji metai, ir gali būti, kad patys prašysimės tų technologijų – kad tik išspręstume maisto kainų problemą“. Vadinasi, apie globalų maisto kainų kilimą biotechnologijų kompanijos žinojo jau iš anksto ir nieko keisto, kad ekonominės krizės akivaizdoje būtent šios kompanijos demonstruoja geriausius rodiklius. Tai ir suviliojo mūsų Ūkio ministrą D. Kreivį į Lietuvą kviesti investuoti jau anksčiau paminėtas kompanijas, dėl ko jis turėjo teisintis žurnalistės Rūtos Grinevičiūtės laidoje „Paskutinė instancija“.
Lietuvių pasipriešinimas užsienio korporacijų taršioms technologijoms ir gyvybiškai svarbių valstybės ūkio sektorių užvaldymui skeptikų vertinamas kaip ksenofobija, tačiau ši kova neturi nieko bendro su priešiškumu užsieniečiams. Kovojama ne prieš atskiras valstybes, o prieš beveides tarptautines korporacijas, kurios siekia būti globalios ir daryti pelną visur ir iš visko, neatsižvelgdamos į skirtingų tautų kultūrą, vertybes, unikalią gamtą. Indija skelbia apie nepaprastai išaugusį ūkininkų, priklausomų nuo GMO, savižudybių skaičių. Biotechnologijų kompanijos tuojau pat atkerta, kad Indijos žmonėms savižudybės – nuo seno įprastas reiškinys. Tačiau britų žurnalistai atskleidė, kad daugybė smulkių ūkininkų tapo priklausomais nuo šių korporacijų, nes lengva ranka pasirašė sutartis, kurių sąlygos tapo nebepakeliamos.
Taigi kova prieš GMO yra kova ne prieš mokslą, ne prieš pažangą, o prieš naujos rūšies kolonializmą, maisto ir žemės ūkio monopoliją. Kur pradedamos auginti genetiškai modifikuotos kultūros – nelieka vietos ne tik ekologiniams ūkiams, bet ir smulkiesiems ūkiams apskritai. Pasaulio aruodu vadinta Argentina dabar pati priversta importuoti maisto produktus, nes beveik visą jos dirbamą žemę užėmusi genetiškai modifikuota soja, kitos genetiškai modifikuotos kultūros, kurių visa produkcija priklauso turtingų šalių sėklų monopolininkėms „Monsanto“, „Dupont“, „Syngenta“ ir kitoms.
Džiugina mūsų kaimynų latvių iniciatyvos. Latvijos parlamentui teikiamame GMO įstatymo pakeitimo projekte numatyta įteisinti „laisvas zonas nuo GMO“, o visą GMO produkciją prekybos centruose dėti tik į atskiras, aiškiai pažymėtas lentynas. Latvijos vyriausybė ketina Europos Komisijai pateikti savo poziciją, kad šalis pirmenybę teikia ekologiniams ūkiams ir neleis, kad GMO ūkiai juos sužlugdytų, kaip atsitiko Ispanijos Aragono regione, kur pradėjus auginti GMO ekologinių ūkių skaičius sumažėjo 70 proc.
Suomijos vyriausybė neseniai pareiškė, kad siūlys Europos parlamentui ir Europos Komisijai leisti kiekvienai šaliai apsispręsti savarankiškai, auginti GMO ar ne. Įdomu tai, kad dar šių metų kovo mėnesį ta pati Suomija, skirtingai negu Lietuva ir kitos šalys, nepalaikė Vengrijos apsisprendimo laisvės ir balsavo prieš genetiškai modifikuotų kukurūzų MON810 uždraudimą Vengrijoje.
Tuo tarpu Europos Sąjungai nepriklausanti ir jokių jos direktyvų nevaržoma Gruzija nuo kovo mėnesio uždraudė ne tik GMO auginimą, bet ir prekybą GMO produktais.
Taigi neteisūs tie, kurie sako, kad kova prieš GMO jau pralaimėta. Tikrasis išsivadavimas nuo GMO tik prasideda.
„Žalioji Lietuva“
www.zaliojilietuva.eu
Seimas svarstys, ar skelbti moratoriumą genetiškai modifikuotų organizmų išleidimui į aplinką Lietuvos teritorijoje
2009 m. gegužės 7 d. pranešimas VIR
(iš plenarinių posėdžių)
VAKARINIS POSĖDIS
Opozicinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ darbotvarkė
PATEIKTI PROJEKTAI
Seimo narys Dailis Alfonsas Barakauskas pateikė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo 91 straipsniu ir 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-530.
Nutarta pritarti projektui po pateikimo ir pradėti jo svarstymo procedūrą. Balsavo: už – 41. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomais – Kaimo reikalų ir Sveikatos reikalų komitetai. Preliminari svarstymo Seimo posėdyje data – birželio 23 d.
Įstatymo projektu siūloma paskelbti moratoriumą genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) išleidimui į aplinką Lietuvos Respublikos teritorijoje iki nebus visiškai ištirtas ir nustatytas GMO ilgalaikis poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai. Taip pat siūloma numatyti, kad iki šio moratoriumo panaikinimo Lietuvos Respublikoje bus draudžiama išleisti į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacija
Patikslintas maisto produktų su GMO sąrašas
2009 05 05
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) nuolat vykdo maisto tvarkymo subjektų veiklos kontrolę – tikrina naudojamų genetiškai modifikuotų žaliavų ženklinimą ir atsekamumą.
Padidėjus visuomenės dėmesiui genetiškai modifikuotiems organizmams, VMVT nuolat rengia ir teikia informaciją vartotojams internetiniame puslapyje (www.vet.lt) apie produktus, pagamintus naudojant genetiškai modifikuotas žaliavas.
Šiuo metu VMVT internetiniame puslapyje patalpintas patikslintas prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašas. Jis papildytas UAB „Rivona“ kulinarijos ceche (Perkūno g. 4, Rokiškis) kepamais 21 pavadinimo kulinariniais gaminiais, kurie kepami aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – mini varškės spurgos, puošti žagarėliai, varškės spurgos, čeburekai su mėsa, spurgos su daržovėmis, spurgos su mėsos įdaru, spurgos su džemu, beliašai, Kijevo kotletai, kotletai: Jūratė, Astra, lietiniai su džemu, lietiniai su varške, lietiniai su vištienos krūtinėle, kepta vištienos file, kiaulienos šnicelis, keptas karbonadas, žemaitiški blynai, duona su česnaku.
„Šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat keičiasi, gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos genetiškai modifikuotos žaliavos ar produktai. Tačiau prekiauti galima tik iš ES įteisintų augalų veislių pagamintais maisto produktais“, – sakė VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.
VMVT primena, kad šiuo metu respublikos prekyboje yra:
22 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulutė, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Caroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Maxima.
7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optika linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžiaus, Aiwa, Luxua light, Riebalų tepinys 25 procentų riebumo.
10 pavadinimų saldumynai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck.
1 pavadinimo majonezas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus Provanso (Vokietija).
2 pavadinimų maisto papildai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų, Hair / Skin / Nail Hard Kapsule (JAV), Memortop (JAV), Power Multi Vit 90 Lithu (Kanada).
1 pavadinimo skrudinta duona, kuri buvo kepta sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Kaziuko skrudinta duona.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
Siūloma sugriežtinti atsakomybę už GMO naudojimo reikalavimų nesilaikymą
Žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko iniciatyva Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Aplinkos ministerijai pateikė pasiūlymus dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) pakeitimo. ŽŪM jau anksčiau buvo parengusi Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradiciniais ir ekologiškais augalų pasėliais taisykles, tačiau finansinė atsakomybė už pažeidimus nebuvo detalizuota. „Siūlydami ATPK pakeitimus, siekiame sugriežtinti atsakomybę už GMO – genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų – naudojimo reikalavimų nesilaikymą“, – sakė A.Macijauskas.
ŽŪM siūlo pažeidusius teisės aktų, reglamentuojančių genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų naudojimo, ženklinimo, įvežimo ir išvežimo reikalavimus, bausti bauda nuo 1 000 iki 2 000 litų. Jei tai padarytų asmuo, jau baustas administracine nuobauda už tokius pažeidimus, bauda būtų nuo 2 000 iki 5 000 litų.
Auginantiems genetiškai modifikuotus augalus komerciniais tikslais ir nesilaikantiems Genetiškai modifikuotų augalų pasėlių sambūvio su tradicinių ir ekologiškų augalų pasėliais taisyklėse nustatytų reikalavimų, bauda siektų nuo 1 000 iki 4 000 litų.
Dauginamosios medžiagos, turinčios Europos Sąjungoje auginti neįteisintų genetiškai modifikuotų organizmų priemaišų, tiekimas rinkai užtrauktų baudą dauginamosios medžiagos tiekėjams nuo 2 000 iki 5 000 litų.
Europos Sąjungoje auginti neįteisintų genetiškai modifikuotų augalų auginimas komerciniais tikslais užtrauktų baudą nuo 3 000 iki 6 000 litų.
A.Macijauskas mano, kad teisę nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas turėtų turėti Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir valstybiniai augalų apsaugos bei karantino inspektoriai.
Žemės ūkio ministerijos informacija
Purdue universiteto tyrimas: per didelis pasikliovimas “Roundup” gali paskatinti herbicidui atsparių piktžolių daugėjimą
wikipedia.org nuotrauka
“Roundup Ready” javai ūkininkams labai palengvino piktžolių kontrolę, bet nauja studija (U.S. Grower Views on Problematic Weeds and Changes in Weed Pressure in Glyphosate-Resistant Corn, Cotton, and Soybean Cropping Systems. Greg R. Kruger, William G. Johnson, Stephen C. Weller, Micheal D. K. Owen, David R. Shaw, John W. Wilcut, David L. Jordan, Robert G. Wilson, Mark L. Bernards, Bryan G. Young) rodo, kad pasikliovimas technologija gali silpninti herbicido galimybę kontroliuoti piktžoles.
Billas Johnsonas, Purdue universiteto profesorius piktžolių specialistas, sako, kad ūkininkai, kurie augina “Roundup Ready” javus ir purškia “Roundup” ar herbicidais glifosato pagrindu, beveik išimtinai pastebi, kad piktžolės išvystė atsparumą. Johnsonas sakė, kad yra tik laiko klausimas, kai bus tiek daug atsparių piktžolių, kad glifosato produktų naudojimas kai kuriose vietose taps daug mažiau efektyvus.
Mokslininkų grupė tyrė Indianos, Ilinojaus, Ajovos, Misisipės, Nebraskos ir Šiaurės Karolinos ūkininkų požiūrį į tai, ar “Roundup Ready” javai gali padėti kontroliuoti problemines piktžoles. Tyrimas buvo publikuotas žurnale “Weed Technology”. Prie jo taip pat prisidėjo tyrėjai iš Ajovos valstijos universiteto, Misisipės valstijos universiteto, Šiaurės Karolinos valstijos universiteto, Nebraskos universiteto ir Pietų Ilinojaus Carbondale universiteto.
“Roundup Ready” javai yra atsparūs glifosatui, veikliajai “Roundup” medžiagai. Taigi jei ūkininkas augina “Roundup Ready” augalus, norėdamas išnaikinti piktžoles gali purkšti herbicidą ant javų, nepadarydamas jiems žalos.
Johnsonas sakė, kad problema tapo ūkininkų perdidelis pasikliovimas “Roundup” ir “Roundup Ready” javais. Anot tyrimo, daugiausiai naudos iš “Roundup” naudojimo gavo tie, kas taikė sėjomainą tarp “Roundup Ready” ir tradicinių javų rūšių.
“Ūkininkai nemano, kad atsparumas yra problema, kol jie iš tikrųjų su juo nesusiduria,” – sakė B. Johnsonas. “Ir jie mano, kad chemijos kompanijos gali lengvai sukurti naują herbicidą. Problema yra ta, kad “Roundup” yra toks efektyvus, kad nebuvo skiriama lėšų naujo herbicido kūrimui.”
B. Johnsonas sakė, kad ūkininkai turi laikyti “Roundup” ir “Roundup Ready” javus investicija ir stengtis išsaugoti technologiją. Nuoseklus sėjomainos taikymas ir įvairių herbicidų naudojimas sulėtins glifosatui atsparių piktžolių vystymąsi. Taip būtų prailgintas technologijos gyvavimas.
Tyrimą finansavo “Roundup” gamintoja “Monsanto”. B. Johnsonas sakė, kad kitas žingsnis yra valdymo strategijų augintojų laukuose skirtumų studijavimas siekiant nustatyti, kas sulėtintų atsparumo glifosatui kūrimąsi.
Parengta pagal:
Patikslintas prekyboje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašas
2009 04 16
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos miestų, rajonų ir apskričių inspektoriai patikrino stambiuosius prekybos centrus ir smulkias maisto produktų parduotuves, siekiant išsiaiškinti, kiek rūšių produktų, savo sudėtyje turinčių genetiškai modifikuotų organizmų, yra Lietuvos prekyboje ir patikrinti šių produktų ženklinimą bei atsekamumą.
Patikrinimų metu nustatyta, kad maisto produktai, savo sudėtyje turintys genetiškai modifikuotų organizmų, Lietuvos rinkoje parduodami teisingai paženklinti. Nustatyti tik du pažeidimų atvejai: maisto papildai „Hair/Skin/Nail“ (kapsulės) nebuvo paženklinti, kad juose yra daugiau nei 5 % genetiškai modifikuotų sojos produktų bei „Viči“ šaldytų žuvų file pirštelių „Grand“ etiketėse buvo nurodyta, kad aliejuje „gali būti panaudota genetiškai modifikuota soja“. Minėtų produktų realizavimas sustabdytas, nurodyta juos perženklinti.
„Prekyba genetiškai modifikuotų organizmų turinčiais produktais tarp Europos Sąjungos (ES) valstybių vyksta be apribojimų, bet galima prekiauti tik ES įteisintais šiais maisto produktais. Jie privalo būti teisingai paženklinti ir atitikti teisės aktų reikalavimus. Pagal Europos ir mūsų šalies teisės aktus informacija vartotojams apie genetiškai modifikuotus organizmus ženklinimo etiketėse turi būti nurodyta, kai produktų sudėtyje jų yra daugiau kaip 0,9 %“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.
V.Jarošienės teigimu, vartotojai turėtų atidžiai skaityti ženklinimo etiketes, kuriose privalo būti nurodyta, kad produktas pagamintas iš genetiškai modifikuotų žaliavų arba kad produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.
Pagal patikrinimų duomenis patikslintas Lietuvos rinkoje esančių maisto produktų, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, sąrašas:
22 pavadinimų genetiškai modifikuoti augaliniai aliejai, kurie pagaminti iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių arba į kurių sudėtį įeina aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Tautas, Aukselis, Grace, Jasmine, Brolio, Optima linija, Luccia, Omili, Huilor, Sodžiaus, Kolumbo, Saulutė, Augalinis aliejus, Oilio, Perla, Tėviškės, Coroli, Dolores, Lankų, Flarina, Karolina, Maxima.
7 pavadinimų margarinai, tepūs riebalų mišiniai, kurių sudėtyje yra aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Aukselis, Optima linija, Aima, tepūs riebalų mišiniai Sodžius, Aiwa, Luxus light, Riebalų tepinys 25% riebumo.
10 pavadinimų saldumynai, į kurių sudėtį įeina genetiškai modifikuoti sojų produktai – šokoladiniai kiaušiniai su siurprizu: ANL Heros, Turto, ANL Hanny, Elvan, ANL My Chick, ANL Space, ANL Formula, Jungle, Focus, saldainiai su žaisliuku Chik&Duck.
3 pavadinimų majonezai, į kurių sudėtį įeina sojų aliejus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Sodžiaus, Optima, Veiverių klasikinis.
1 pavadinimo maisto papildas, kurio sudėtyje yra genetiškai modifikuoti sojų produktai, „Hair / Skin / Nail“ Hard Kapsule (kapsulės).
1 pavadinimo skrudinta duona, kuri buvo kepta sojų aliejuje, pagamintame iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių – Kaziuko skrudinta duona.
Pasak Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Jarošienės, šis genetiškai modifikuotų maisto produktų sąrašas nėra baigtinis, jis nuolat kinta, nes gamintojai sukuria vis naujų maisto produktų, kurių sudėtyje naudojamos žaliavos ar produktai su genetiškai modifikuotais organizmais.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
www.vet.lt
UCS pranešimas: GM javai JAV nedavė žadėto didesnio derliaus
Daugelį metų biotechnologijų pramonė skelbė, kad ji “pamaitins pasaulį”, žadėdama, kad genetiškai modifikuoti javai suteiks didesnius derlius. Kaip rodo 2009 m. kovą UCS (Union of Concerned Scientists, “Susirūpinusių mokslininkų sąjunga”) eksperto Doug Gurian-Sherman’o išleistas pranešimas, šis pažadas pasirodė esąs tuščias. Nepaisant 20-ties tyrimų ir 13-os komercinio auginimo metų, genų inžinerija žymiai nepadidino JAV javų derliaus.
“Failure to Yield” (“Nesėkmė padidinti derlių”) yra pirmasis pranešimas, įvertinantis bendrą poveikį, kurį genų inžinerija turėjo javų derliui palyginti su kitomis žemės ūkio technologijomis. Jame apžvelgiama virš 20 akademinių kukurūzų ir sojos pupelių studijų, dviejų pagrindinių genetiškai modifikuotų javų, auginamų maistui ir pašarams Jungtinėse Valstijose. Remiantis šiomis studijomis, UCS pranešime padaroma išvada, kad genetiškai modifikuoti herbicidams atsparūs kukurūzai ir sojos pupelės nedavė didesnio derliaus. Tuo tarpu atsparūs vabzdžiams kukurūzai davė tik nežymiai didesnį derlių. Pranešime nustatyta, kad sojos pupelių ir kukurūzų derliaus padidėjimas per praėjusius 13 metų buvo didžia dalimi dėl tradicinio auginimo ar žemės ūkio praktikų pagerinimų.
UCS pranešimas išleistas tuo metu, kai maisto kainų kilimas ir maisto stygius pasaulyje paskatino kvietimus padidinti žemės ūkio produktyvumą ar derlių. Biotechnologijų kompanijos teigia, kad genų inžinerija yra būtina norint pasiekti šį tikslą. Pavyzdžiui, “Monsanto” šiuo metu vykdo reklaminę kampaniją, įspėjančią apie pasaulio demografinį sprogimą ir tvirtinančią, kad jos “pažangios sėklos žymiai padidina javų derlius”. UCS pranešimas paneigia šį tvirtinimą, be to, jame padaroma išvada, kad genų inžinerija nėra tikėtina, jog vaidins reikšmingą vaidmenį padidinant maisto gamybą artimoje ateityje.
Biotechnologijų pramonė žadėjo didesnius derlius nuo dešimtojo dešimtmečio vidurio, bet “Failure to Yield” pagrindžia dokumentais, kad pramonė 20 metų vykdė lauko bandymus siekiant padidinti derlius be reikšmingų rezultatų.
Pranešime daromas svarbus skirtumas tarp potencialaus ar būdingo (intrinsic) derliaus ir operacinio (operational) derliaus. Būdingas derlius – tai javo didžiausias produkcijos potencialas geriausiomis sąlygomis. Operacinis derlius – realus derlius, gaunamas po patirtų nuostolių dėl kenkėjų, sausros ir kitų aplinkos faktorių.
Studijoje apžvelgiami potencialūs ir operaciniai derliai trijų labiausiai paplitusių genetiškai modifikuotų maistinių ir pašarinių javų Jungtinėse Valstijose: atsparių herbicidui sojos pupelių, atsparių herbicidui kukurūzų ir atsparių vabzdžiams kukurūzų (žinomų kaip Bt kukurūzai, pagal bakteriją Bacillus thuringiensis, kurios genai suteikia javams atsparumą kelioms vabzdžių rūšims).
Pranešime nustatyta, kad herbicidams atsparios sojos pupelės, herbicidams atsparūs kukurūzai ir Bt kukurūzai nepadidino potencialaus (intrinsic) derliaus. Atsparios herbicidui sojos pupelės ir atsparūs herbicidui kukurūzai taip pat nepadidino operacinio (operational) derliaus palyginti su tradiciniais metodais.
Tuo tarpu nustatyta, kad Bt kukurūzai tikėtina suteikia nedidelį operacinio derliaus padidėjimą (nuo 3 iki 4 procentų) palyginti su tradicinėmis praktikomis. Kadangi Bt kukurūzai pradėti komerciškai auginti 1996 metais, jų derliaus padidėjimas sudaro nuo 0,2 iki 0,3 procentų derliaus padidėjimo per metus. Norint geriau suvokti šio skaičiaus reikšmę, reikia paminėti, kad bendrai JAV kukurūzų derliai per praėjusius kelis dešimtmečius kasmet vidutiniškai didėjo maždaug vienu procentu, kas yra žymiai daugiau negu derliaus padidėjimas, kurį suteikė Bt kukurūzai.
Be genų inžinerijos rezultatų įvertinimo, pranešimas nagrinėja technologijos potencialų vaidmenį padidinant maisto gamybą per kitus kelis dešimtmečius. Pranešime neatmetama galimybė, kad genų inžinerija ilgainiui gali prisidėti prie javų derlių padidėjimo. Tačiau teigiama, kad nėra logiška remti genų inžineriją technologijų, kurios iš esmės padidino derlių, ypač daugelyje besivystančių šalių, sąskaita. Be to, nesenos studijos parodė, kad ekologiniai ir panašūs ūkininkavimo metodai, kurie iki minimumo sumažina pesticidų ir sintetinių trąšų naudojimą, gali daugiau nei padvigubinti javų derlius su mažomis išlaidomis neturtingiems ūkininkams tokiuose besivystančiuose regionuose kaip sub-Sacharos Afrika.
Pranešime rekomenduojama JAV Žemės ūkio departamentui, valstybės žemės ūkio agentūroms, ir universitetams padidinti tyrimus ir vystymą patikrintų metodų siekiant padidinti javų derlių. Šie metodai turi apimti šiuolaikinius tradicinius augalų veisimo metodus, darnų ir ekologinį ūkininkavimą ir kitas pažangias ūkininkavimo praktikas, kurios nereikalauja, kad ūkininkai sumokėtų reikšmingą išankstinę kainą. Pranešime taip pat rekomenduojama, kad JAV maisto pagalbos organizacijos padarytų šias daug žadančias ir įperkamas alternatyvas pasiekiamomis ūkininkams besivystančiose šalyse.
Visą pranešimą
Failure to Yield.
Evaluating the Performance of Genetically Engineered Crops (2009)
galima perskaityti čia:
http://www.ucsusa.org/assets/documents/food_and_agriculture/failure-to-yield.pdf
http://www.ucsusa.org/food_and_agriculture/science_and_impacts/science/failure-to-yield.html
Vokietija uždraudė GM kukurūzus
Nuotrauka (c) lrt.lt
Vokietija uždraudė GMO kukurūzus.
Vokietija tapo šeštąja ES valstybe, kurioje uždrausti tam tikri JAV kompanijos „Monsanto“ genetiškai modifikuoti organizmai (GMO).
Vokietijos žemės ūkio ministrė Ilse Aigner antradienį pranešė, kad Vokietijoje uždraudžiami „MON 810“ kukurūzai. Šie augalai po modifikacijos tapo labai atsparūs įvairiems pasėlių kenkėjams.
„Mano išvada ta, kad genetiškai modifikuoti kukurūzai „MON 810“ kelia grėsmę aplinkai“, – sakė Vokietijos žemės ūkio ministrė.
Naujienų agentūra Agence France-Presse (AFP) cituoja ministrę, teigiančią, kad Vokietijos aplinkos apsaugos ministerija atliko „labai išsamius tyrimus bei pasvėrė visus už ir prieš“.
Vokietijoje genetiškai modifikuotais organizmais užsėta 0,2 proc. viso šalies ploto – 3,700 hektarų.
Rašoma, kad šis „MON 810“ uždraudimas yra svarbus politinis žingsnis, kuris sustiprins GMO skeptikų pozicijas Europos Sąjungoje.
Europoje Amerikos kompanijos „Monsanto“ kukurūzus „MON 810“ jau yra uždraudusios Prancūzija, Austrija, Vengrija, Liuksemburgas bei Graikija.
Europos komisija (EK) siekė Graikiją bei Austriją atsisakyti šio sprendimo, tačiau dauguma ES šalių nesutiko su tokiu siūlymu ir parėmė valstybių narių apsisprendimą.
Nors Vokietijos žalieji bei aplinkosaugininkai sveikino tokį valdžios sprendimą, tačiau šalies švietimo ministrė Annette Schavan pastebėjo, kad Europos Saugaus maisto agentūra „MON 810“ pripažino saugiu produktu.
A. Schawan tikisi, kad dėl šio sprendimo šalyje nesumenks įvairūs genetikos tyrimai.
Žemės ūkio ministrė teigė, kad toks sprendimas „nėra precedentas ar galutinis sprendimas dėl šalies ateities politikos“.
GMO lobistai teigia, kad pastaruoju metu pasaulyje daugėja laukų, užsėtų genetiškai modifikuotais produktais.
Teigiama, kad 2008 metais pasaulyje tokių pasėlių padaugėjo 10 proc. ir pasiekė 125 mln. hektarų ribą.
Skaičiuojama, kad 13,3 mln. ūkininkų augina GMO. Tai beveik 1,3 mln. daugiau nei 2007 metais.
72 proc. visų sojos produktų yra pagaminta iš GMO. (…)
Šaltinis: lrt.lt
Suomijos vyriausybės pranešime apie Suomijos ES politiką pateikti siūlymai ir dėl zonų be GMO
Nuotrauka (c) www.sxc.hu
Suomijos vyriausybė balandžio 8 d. pristatė pranešimą apie Suomijos ES politiką. Pranešime aptariamas narytės Europos Sąjungoje poveikis, išdėstomi pagrindiniai Suomijos ES politikos tikslai, analizuojamas ES vystymasis. Pranešimas yra svarbus, nes ankstesnis išsamus Vyriausybės pranešimas apie Suomijos ES politiką buvo pristatytas prieš keturioliką metų – 1995 m. vasario mėn., kai Suomija tik įstojo į ES. Be kitų klausimų šiame pranešime užsimenama ir apie šalių teisę steigti zonas be GMO.
Suomija siūlo, kad ES valstybės narės galėtų pačios spręsti dėl to, ar jos nori paskelbti visą valstybę ar jos dalį zona be GMO. Pagal dabartinę ES teisę valstybės narės negali to padaryti.
“Helsingin Sanomat” cituoja Suomijos ministrą pirmininką Matti Vanhanen’ą, kuris teigė, kad “jei turėtume tokią galimybę, būtų gana lengva pasiekti sprendimą Suomijai tapti tokia zona be GMO”.
Tikslinamas produktų, savo sudėtyje turinčių GMO, sąrašas
2009 04 10
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų kovo – balandžio mėnesiais vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimo, atsekamumo kontrolę rinkoje. Pabaigus planinius patikrinimus, bus atnaujinti duomenys apie šiuo metu prekyboje esančius maisto produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).
Teisės aktai nereglamentuoja, kad genetiškai modifikuoti maisto produktai parduotuvėje būtų laikomi specialiose jiems skirtose lentynose ar kad būtų nuolat sudarinėjami maisto produktų, kurių sudėtyje yra GMO, sąrašai. Prekyba GMO turinčiais produktais tarp Europos Sąjungos valstybių vyksta be apribojimų, o ES rinkoje galima prekiauti tik tais produktais, kurie atitinka teisės aktų reikalavimus.
„Lietuva negali drausti įvežti ar parduoti genetiškai modifikuotus maisto produktus, kuriais leidžiama prekiauti ES rinkose. VMVT uždavinys – siekti, kad šie produktai, esantys rinkoje, ar naudojami gamyboje, būtų saugūs, teisingai paženklinti ir atitiktų jiems keliamus teisės aktų reikalavimus. VMVT pagrindinis rūpestis – kad vartotojai būtų teisingai informuojami apie maisto produktų kilmę ir turėtų galimybę pasirinkti juos genetiškai modifikuotus ar natūralius“, – teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.
VMVT rekomenduoja respublikos gyventojams atidžiau skaityti maisto produktų ženklinimo etiketėse nurodytą informaciją.
Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija
www.vet.lt
Prancūzijoje pristatytas ženklas mėsos, pieno produkcijai – “maitinta be GMO”
Nuotrauka (c) www.sxc.hu
Balandžio 3 d. Prancūzijos Nacionalinė vartotojų taryba (Conseil National de la Consommation (CNC)) patvirtino naują ženklą – “Nourri sans OGM” – “maitinta be GMO”.
Šiuo metu Europoje nereikia ženklinti maisto produktų (mėsos, kiaušinių, pieno) iš gyvūnų, kurie buvo maitinti GMO. Tačiau kai kurie gamintojai gyvūnus maitina be GMO ir gali įrodyti, kad įgyvendina priemones, kurios užtikrina, kad GMO pašaruose neviršytų leidžiamų 0,9 %.
Kaip praneša gmfreeireland.org, anot atlikto tyrimo, apie 93 procentai prancūzų nepritaria tam, kad gamintojai, maitinantys gyvūnus GMO, neprivalo to nurodyti ant gaminių (mėsos, pieno, kiaušinių) etikečių. Taip pat maždaug 76 % prancūzų palaiko ženklą “be GMO”, o 86 % mano, kad etiketėje turėtų būti rašoma: “Garantuojama, kad maitinta 99,1 % be GMO”.
Dar viena Makedonijos savivaldybė pasiskelbė laisva nuo GMO
Valandovo savivaldybės taryba priėmė deklaraciją, kurioje Valandovas paskelbtas laisva zona nuo genetiškai modifikuotų organizmų. Valandovas tapo pirmąja tokia zona rytų Makedonijoje ir ketvirtąja Makedonijoje po Veles’o, Caska’os ir Ohrid’o.
Tarybos deklaracija yra ilgalaikės Valandovo ekologiškų produktų ženklinimo strategijos pagrindas. Numatyta, kad kitais metais turi būti pristatytas specialus ženklas žemės ūkio produktams, patvirtinantis, kad jie neturi GMO.
Šaltinis: macedoniaonline.eu
Filmai apie GMO
Internete galima rasti filmų apie GMO rinkinį: http://thepiratebay.org/torrent/4677881/Genetically_modified_organism_(GMO)_movie_pack
Galima parsisiųsti po vieną filmą ar visą rinkinį. Tam reikės nemokamos utorrent programos, kurią galite parsisiųsti iš čia.
Filmų sąrašas
1. The World According to Monsanto – A documentary that Americans won’t ever see.
Two copies:
– The World According To Monsanto – A documentary that Americans won’t ever see (GMO){x264+Aac}{Fr-Ger-Eng}{Sub. Fr-Ger-Eng}{Chapters}{Covers}.mkv
– World According to Monsanto – A documentary that Americans won’t ever see (GMO) DVDRip English.mp4
2. The GMO Trilogy and Seeds of Deception Set [2 DVD Rips, 1 ebook & Audio CD]
DVD 1: Unnatural Selection (retitled “Life Running Out of Control” + extras)
DVD 2: Hidden Dangers in Kids Meals: Genetically Engineered Foods (+ Extras)
Disc 3, Audio CD: You’re Eating WHAT?
BOOK: Seeds of Deception
3. Future of Food
4. A Silent Forest
5. Genetically Modified Food: Panacea or Poison (2005)
6. Following the Trail
7. Garden of Destiny – With Dan Jason – (2007)
8. Monsanto – Patent For a Pig
9. Unreported World: Paraguay Painful Harvest
10. Трансгенизация – генетическая бомба [ru]
11. Genetically Modified Food Issues – Educational Video
12. Islands at Risk – Genetic Engineering in Hawaii (parts 1–3)
13. CBC NewsWorld – GMO Containment
14. Genetically Modified Animals (small files)
Už GMO
1. Horizon: Jimmy’s GM Food Fight
2. Restoring Lost Cover
3. Silver Fields of Gold: The Story of Bt Cotton in China
4. Nurturing the Seeds of Cooperation: The Papaya Network of Southeast Asia
5. Seeing is Believing – The Bt Cotton Trials in Burkina Faso
6. The Story of Bt Cotton in India
7. Fruits of Partnerships
8. Asia’s First: The Bt Corn Story in the Philippines
Aplinkos ministras susitiko su JAV ambasadoriumi
2009-03-30
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas susitiko su Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadoriumi John Albert Cloud ir ambasados antruoju sekretoriumi Timothy Patrick O‘Conor. Susitikime dalyvavo Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.
Susitikime kalbėta apie artėjantį Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Barako Obamos susitikimą su Europos šalių vadovais, kuriame bus aptarti ir klimato kaitos klausimai. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius pristatė Jungtinių Amerikos Valstijų iniciatyvas, rengiant naują Jungtinių Tautų susitarimą dėl klimato kaitos.
Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorius taip pat domėjosi Lietuvos požiūriu į genetiškai modifikuotus organizmus (GMO). Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko teigimu, Lietuvos Vyriausybė GMO atžvilgiu laikosi atsargumo pozicijos ir jos nekeičia.
Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3659
Aplinkos ministerijos informacija
Liuksemburgas gali tapti penktąja ES šalimi, uždraudusia “Monsanto” GM kukurūzus
Nuotrauka (c) www.sxc.hu
Laukiama, kad Liuksemburgas prisijungs prie Austrijos, Prancūzijos, Graikijos ir Vengrijos draudimo naudoti ir parduoti genetiškai modifikuotus (GM) kukurūzus, sukurtus JAV kompanijos “Monsanto”.
Liuksemburgo draudimas remiasi Europos Sąjungos atsargumo principu, nes esama rimtų mokslinių abejonių dėl ilgalaikio GM kukurūzų MON810 poveikio.
Susitikime 2008 m. gruodį Europos Sąjungos ministrai reikalavo grėsmių, susijusių su GM javais, įvertinimo plataus masto reformos. Pagal dabartinę ES sistemą, nėra įvertinamas ilgalaikis GM javų poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai bei aplinkai.
2009 m. kovo 2 d. Europos Komisijai nepavyko panaikinti nacionalinių MON810 draudimų Austrijoje ir Vengrijoje, 22 šalims pasisakius prieš balsavime Taryboje.
Šaltinis: Greenpeace
12 metų GM sojos auginimo Argentinoje – pasekmės žmonėms ir aplinkai
Nuotrauka (c) Wikipedia
Genetiškai modifikuota (GM) soja Argentinoje buvo pradėta auginti 1996 metais be jokių diskusijų Kongrese ar visuomenėje. Nuo to laiko jos auginimas išplito šalyje žaibo greičiu. Šiandien daugiau kaip pusėje šalies ariamos žemės auginama soja. Jokia kita šalis pasaulyje neskyrė tokio didelio ploto vienam GM augalui. Argentina suteikia unikalią galimybę ištirti intensyvaus GMO auginimo pasekmes šaliai.
Yra apskaičiuota, kad šiais metais Argentina turėtų sodinti rekordinius 18 milijonų hektarų sojos, apytiksliai pusę šalies žemės ūkio žemės. Beveik visa šiandien auginama soja yra “Monsanto” “Roundup Ready” (RR), sojos rūšis, kuri buvo genetiškai modifikuota, kad būtų atspari “Roundup” herbicidui – didžia dalimi sudarytam iš glifosato – kurį taip pat gamina “Monsanto”. Taigi kokios buvo pasekmės žmonėms ir šaliai?
Tikriausiai labiausiai nukentėjo maži ūkininkai ir valstiečių šeimos. Net prieš tai, kai buvo pradėta auginti RR soja, Argentinos vyriausybė priėmė politiką, kuri buvo palanki dideliems ūkininkams, nuspręsdama, kad mažesni nei 200 hektarų ūkininkavimo vienetai buvo “neekonomiški” ir numatydama, kad mažiausiai 200000 ūkininkų turės palikti žemę. [1] Nuo tada, vyriausybės politika nepasikeitė. Tūkstančiai valstiečių šeimų buvo per prievartą iškeldintos iš jų žemės dėl bandymo priešintis sojos pažangai.
Šeimos, kurioms pavyko likti savo žemėje, buvo taip pat smarkiai paveiktos, ypač cheminės taršos, kuri pastaraisiais metais didėjo. Pristatydama RR soją, “Monsanto” žadėjo, kad labai sumažės herbicidų naudojimas. Kadangi RR soja buvo genetiškai modifikuota, kad būtų atspari glifosatui, “Monsanto” teigė, kad bus galima išnaikinti visas piktžoles panaudojant herbicidą tik vieną kartą auginimo sezono pradžioje. Iš tikrųjų, šis pranašumas niekada nebuvo įgyvendintas taip, kaip numatė kompanija. Vietoj sumažėjimo, nacionalinis glifosato vartojimas labai padidėjo: apskaičiuota, kad 2008 metais Argentinoje sunaudota 200 milijonų litrų glifosato, lyginant su 13,9 milijonų litrų 1996 metais. [2] Kitaip tariant, kol per šį laikotarpį Argentinos sojos derlius padidėjo penkis kartus, glifosato vartojimas išaugo 14 kartų.
Paraiška pagal 2001/18/EB Direktyvą (Bdalį) dėl apgalvoto NK603 kukurūzo išleidimo į aplinką bandymų tikslais Lietuvoje
Š. m. kovo 9 d. Aplinkos ministerija gavo kompanijos Monsanto, atstovaujamos “Monsanto Crop Sciences Sweden AB”, paraišką ir pranešimą apie Roundup Ready® kukurūzo 2 (NK603) apgalvotą išleidimą į aplinką lauko bandymams atlikti Lietuvoje.
Paraiškos santrauką galima rasti čia: http://gmo.am.lt/viewFile?show=NK603%20SNIF%20(LT)%202009_123807249569360636.pdf
gmo.am.lt informacija
GM žemės ūkis sukuria daugiau išlaidų nei naudos?
2009 m. kovo mėn. Vokietijos Ekologiško maisto gamintojų federacija (Bund Ökologische Lebensmittelwirtschaft, BÖLW) išleido pranešimą, apžvelgiantį GM javų naudą ir išlaidas. Vokietijos Ekologiško maisto gamintojų federacijos pranešimas rodo, kad genų inžinerijos naudojimas žemės ūkyje neatneša jokios makroekonominės naudos. Iš tikrųjų, GM javų naudojimas sukelia ypač dideles išlaidas visoje maisto grandinėje. Šias išlaidas sukuria stipriai padidėjusios sėklų kainos, taip pat reikalingos priemonės siekiant išvengti gresiančio piktžolių atsparumo, produktų srautų atskyrimas ir tyrimai. Be to, kukurūzų ir ryžių tarša nepatvirtintais GMO atnešė kelis milijardus JAV dolerių nuostolių. Taip pat žemės ūkyje, geriausiu atveju, GM javų sodinimas apsimoka tik trumpame laikotarpyje. GM sėklų naudojimo aiškūs laimėtojai yra saujelė korporacijų, pirmiausia Monsanto, kurios gauna didelę naudą iš sėklų patentų.
Dr. Felix Prinz zu Löwenstein, BÖLW pirmininkas, apibendrina: “Ne ūkininkai ar vartotojai gauna naudą iš žemės ūkio GMO – tik sėklų korporacijos. Nėra suprantama, kodėl šios kompanijos yra įstatymų apsaugotos nuo visapusės atsakomybės ir kodėl patvirtinimo proceso metu GM sėklų žalos aplinkai ir ekonominių poveikių tyrimas yra visiškai nepakankamas. Mes reikalaujame įtraukti visapusę kaltininko atsakomybę ir Europos Sąjungos patvirtinimo procedūros reformos.”
Nepriklausomas ekspertas, studijos bendraautoris Christoph Then teigia: “Apskritai, nuostoliai dėl taršos nepatvirtintu GMO, taip pat išlaidos sudėtingam produktų atskyrimui prideda iki kelių milijardų JAV dolerių. Tuo pačiu metu, įvairios ekonomikos studijos rodo, kad ūkininkai gali atgauti papildomas išlaidas GM sėkloms tik išskirtiniais atvejais labai ribotomis sąlygomis. Tai taip pat tinka Vokietijai, net kai sambūvio kaina yra perduota kitiems.” Jis taip pat teigė: “GM nepaprastai padidina sėklų kainą; GM sėklų kainos didėja daug greičiau nei tradicinių javų, be atitinkamo derliaus padidėjimo.”
BÖLW pranešimas (vokiečių k.) – http://www.boelw.de/uploads/media/BOELW_Schadensbericht_Gentechnik090318.pdf
Ministerija nekeičia pozicijos dėl GMO
Viešojoje erdvėje vėl atsinaujinus diskusijoms apie genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą Aplinkos ministerija informuoja, jog Lietuvos pozicija GMO atžvilgiu nesikeičia.
Kaip ir anksčiau, taip ir dabar laikomasi maksimaliai griežtos arba atsargumo pozicijos, kurią dar 2004 metais suformavo Vyriausybė.
Diskusijos dėl GMO atsinaujino Vilniuje prasidėjus mokslinei-praktinei konferencijai “Biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymosi perspektyvos Lietuvoje”. Ją organizuoja Lietuvos biotechnologų asociacija ir Biotechnologijos institutas, pagal Pasaulio aplinkos fondo ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programą.
Aplinkos ministerija nėra šios konferencijos rengėja ar finansuotoja. Aplinkos ministerija konferencijoje dalyvauja tik svečio teisėmis.
Abejonių dėl tariamai pasikeitusios ministerijos pozicijos GMO atžvilgiu galėjo sukelti ministerijos atstovo komentaras žiniasklaidos priemonėms. Aplinkos ministerija pabrėžia, jog atstovo teiginiai nėra oficiali ministerijos pozicija. Įgaliojimai kalbėti ministerijos vardu jam nebuvo suteikti.
Primename, jog atsargią Lietuvos poziciją GMO atžvilgiu aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas išsakė ir šių metų kovo pradžioje Briuselyje vykusiame ES Aplinkos Tarybos posėdyje.
Tąkart buvo balsuojama dėl Europos Komisijos pasiūlymo panaikinti draudimą Vengrijoje bei Austrijoje auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus. Šias šalis palaikė ir prieš draudimo panaikinimą balsavo 22 iš 27 ES valstybių. Tarp jų – ir Lietuva. Todėl draudimas auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus MON 810 Vengrijoje ir T25 Austrijoje liko galioti.
Aplinkos ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas, tel. 219 1868
2009 03 25
Lietuvos žaliųjų judėjimas perspėja dėl valstybiniu lygiu rengiamo genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) įsigalėjimo Lietuvos Respublikoje
Pranešimas žiniasklaidai 2009-03-24
Šiandien, 2009 metų kovo 24 dieną, 9 val. Lietuvos žaliųjų judėjimas surengė protesto akciją Vilniuje, prie viešbučio „Holiday Inn Vilnius“ (Šeimyniškių g.1), kur prasidėjo dvi dienas truksianti konferencija „Biotechnologijos saugaus naudojimo ir vystymo perspektyvos Lietuvoje“.
Konferenciją organizuoja Aplinkos ministerija, Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa kartu su Pasaulio aplinkos fondu (sutrumpintai vadinama UNEP/GEF), taip pat Lietuvos biotechnologų asociacija ir Biotechnologijos institutas. Konferencijoje įžanginį žodį numato tarti Aplinkos, Ūkio ir Žemės ūkio ministrai, taip pat Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, Vyriausybės kanceliarijos atstovas.
Panašios konferencijos Lietuvoje organizuotos ir anksčiau, visos jos vykdytos už JAV įsikūrusio UNEP/GEF fondo ir Aplinkos ministerijos lėšas. Pasaulinė praktika rodo, kad po tokių UNEP/GEF vadinamų „biosaugos“ konferencijų, kuriose paprastai apie GMO kalbama kaip apie saugų dalyką, savo koją įkelia ir didžiosios biotechnologijų korporacijos, ypač JAV kompanija „Monsanto“. Taip atsitiko ir šį kartą. Minėtai konferencijai dar neprasidėjus kompanija „Monsanto“ pateikė paraišką Lietuvoje atlikti eksperimentinį genetiškai modifikuotų kukurūzų NK 603 auginimą. Tai yra tie patys kukurūzai, kurių auginimą lygiai prieš dvejus metus užblokavo Lietuvos visuomeninės organizacijos ir Seimo Aplinkos apsaugos bei Sveikatos apsaugos komitetai. Pasikeitus valdžiai šiuos genetiškai modifikuotus kukurūzus vėl bandoma prastumti Lietuvoje.
Konferencijoje nebus nei vieno bent kiek skeptiškai GMO vertinančio pranešėjo. Nors Lietuvoje yra ir kitaip apie GMO manančių mokslininkų, tačiau jų nuomonė visada ignoruojama. Todėl tokie renginiai griauna visuomenės pasitikėjimą mokslininkais ir dėl to, žinoma, kalti mūsų valdžios atstovai, nenorintys suprasti paprasto dalyko: Lietuvos žmonės, pagal visas iki šiol darytas apklausas, nenori GMO.
Mes protestuojame prieš Ūkio ministerijo vykdomas iniciatyvas kviestis į Lietuvą didžiausia pasaulyje genetiškai modifikuotų sėklų platintoją JAV kompaniją „Monsanto“. Ką tai gali reikšti Lietuvai? Masinį genetiškai modifikuotų augalų sėklų ir specialiai jiems sukurtų pesticidų platinimą visoje šalyje. Per pastarąjį dešimtmetį „Monsanto“ visame pasaulyje įsigijo daugybę sėklų kompanijų ir per jas šiuo metu platina savo GMO.
Kai 2007 metais buvo neleista atlikti eksperimentus su genetiškai modifikuotais rapsais ir kukurūzais, oficialios JAV valstybinės institucijos pareiškė „susirūpinimą“ dėl „sąžiningos prekybos principų“ vykdymo Lietuvoje. Pagrindiniu uždaviniu tuomet iškelta tai, kad būtina švelninti visuomenės požiūrį į GMO ir ši konferencija yra tik dalis Lietuvoje vykdomos GMO propagandos. Labai gaila, kad ši propaganda vykdoma ne tik už JAV, bet ir už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus.
Mes žinome, kad Lietuva patiria didžiulį spaudimą pakeisti savo griežtą poziciją GMO atžvilgiu, todėl raginame Lietuvos valdžios atstovus labiau paisyti savo piliečių interesų, o ne tarnauti užsienio biotechnologijų gigantų verslo įgeidžiams, kurie pastato į pavojų tiek Lietuvos gamtinę aplinką, tiek ir žmonių sveikatą.
Apie sėklų ir agrochemijos pramonę
Nuotrauka (c) www.sxc.hu
Straipsnis parengtas pagal ETC Group 2008 m. lapkričio mėn. išleistą pranešimą “Kas savinasi gamtą?” (“Who Owns Nature?”). Visą pranešimą galima perskaityti – http://www.etcgroup.org/en/materials/publications.html?pub_id=707
Sėklų pramonė
Pirmojoje XX a. pusėje sėklos daugiausia priklausė ūkininkams ir viešojo sektoriaus augalų augintojams. Slenkant dešimtmečiams biotechnologijų kompanijos panaudojo intelektinės nuosavybės įstatymus nusavinti pasaulio sėklų atsargas.
Šiuo metu patentuotų sėklų rinka sudaro stulbinančią pasaulio komercinių sėklų atsargų dalį. Anot Context Network, dabar patentuotų sėklų rinka (turinčios prekės ženklą sėklos, kurios yra korporacijų intelektinė nuosavybė) užima 82 % pasaulinės komercinių sėklų rinkos. 2007 m. pasaulinė patentuotų sėklų rinka buvo 22 mlrd. dolerių, o visa komercinių sėklų rinka tais pačiais metais buvo įvertinta 26,7 mlrd. dolerių.
Dešimt didžiausių pasaulio sėklų kompanijų
| Kompanija | 2007 m. sėklų pardavimai (mlrd. JAV dolerių) | Pasaulinės patentuotų sėklų rinkos dalis (%) |
| 1. Monsanto (JAV) | 4,964 | 23 |
| 2. DuPont (JAV) | 3,300 | 15 |
| 3. Syngenta (Šveicarija) | 2,018 | 9 |
| 4. Groupe Limagrain (Prancūzija) | 1,226 | 6 |
| 5. Land O’ Lakes (JAV) | 0,917 | 4 |
| 6. KWS AG (Vokietija) | 0,702 | 3 |
| 7. Bayer Crop Science (Vokietija) | 0,524 | 2 |
| 8. Sakata (Japonija) | 0,396 | <2 |
| 9. DLF-Trifolium (Danija) | 0,391 | <2 |
| 10. Takii (Japonija) | 0,347 | <2 |
| Iš viso | 14,785 | 67 |
Šaltinis: ECT Group
Dešimt didžiausių sėklų kompanijų iš viso pardavė sėklų už 14,785 mlrd. dolerių ir tai sudarė du trečdalius (67 %) pasaulinės patentuotų sėklų rinkos. Didžiausia pasaulyje sėklų kompanija, Monsanto, užėmė beveik ketvirtadalį (23 %) pasaulinės patentuotų sėklų rinkos. Trys didžiausios kompanijos (Monsanto, DuPont, Syngenta) kartu pardavė sėklų už 10,282 mlrd. dolerių ir užėmė 47 % pasaulinės patentuotų sėklų rinkos.
ETC Group skaičiavimais, trys didžiausios sėklų kompanijos kontroliuoja 65 % pasaulinės patentuotų kukurūzų sėklų rinkos ir daugiau nei pusę patentuotų sojos pupelių sėklų rinkos. Remdamasi pramonės statistika, ETC Group taip pat apskaičiavo, kad 2007 metais Monsanto genetiškai modifikuotomis (GM) sėklomis (įskaitant su licenzija perduotas kitoms kompanijoms) buvo užsėta 87 % pasaulio ploto, skirto GM pasėliams.
2007 m. beveik pusę (48 %) antrosios pagal dydį sėklų kompanijos, DuPont, pajamų sudarė pajamos, gautos iš genetinių modifikacijų.
Biotechnologijų kompanijų kartelis ir kartelinių susitarimų pavyzdžiai
Konkurencijos institucijų atstovai pažymi, kad kompanijos formuoja neturinčius precedento aljansus, kurie naikina konkurencinę rinką. Susitardamos dėl patentuotų genofondų ir technologijų licencijų apsikeitimo, konsoliduodamos tyrimus ir plėtrą ir nutraukdamos tarpusavio bylinėjimąsi dėl intelektinės nuosavybės, didžiausios pasaulio agrochemijos ir sėklų kompanijos sustiprina galią bendrai naudai. Ši tendencija nėra nauja, tačiau kompanijų susitarimai tampa vis didesnio masto ir drąsesni.
2007 m. kovo mėn. didžiausia pasaulio sėklų kompanija Monsanto ir trečia pagal dydį agrochemijos korporacija BASF pranešė, kad bendradarbiaus 1,5 mlrd. dolerių vertės projekte, siekiančiame padidinti kukurūzų, medvilnės, rapsų ir sojos pupelių derlius ir atsparumą sausrai, kurio pelnas bus pasidalinamas atitinkamai 60/40 procentų.
Monsanto ir Dow Agrochemicals sujungė jėgas tam, kad 2010 metais sukurtų pirmą genetiškai modifikuotų kukurūzų rūšį su 8 savybėmis (2007 m. rugsėjo mėn.).
Monsanto ir Syngenta susitarė paskelbti paliaubas nebaigtuose teisiniuose ginčuose, susijusiuose su pasauliniais kukurūzų ir sojos pupelių interesais ir sudarė naujus licenzijų apsikeitimo susitarimus (2008 m. gegužės mėn.).
Syngenta ir DuPont pranešė apie susitarimą, kuris padidins kiekvienos kompanijos turimų pesticidų produktų rinkinį (2008 m. birželio mėn.).
Daugiau savybių, didėjanti kaina
Biotechnologijų kompanijų pelningiausias pasiekimas yra sukūrimas javų, atsparių cheminiams pesticidams. Šiuo metu daugiau nei 80 % planetos ploto, skirto GM javams, auginami augalai, turintys atsparumo bent vienam herbicidui savybę.
Pramonės požiūriu, dvi arba trys genetiškai modifikuoto augalo savybės yra žymiai geriau nei viena, nes augalai su keliomis biotechnologijų pagalba įterptomis savybėmis atneša beveik dvigubai daugiau pelno. Monsanto pristatė savo pirmąją dvi savybes turinčią augalų rūšį 1998 m., o 2005 m. – turinčią tris savybes. Monsanto atstovas žurnalui „Progresyvus ūkininkas“ (angl. Progressive Farmer, JAV) teigė, kad 2009 m. 76 % Monsanto parduotų JAV kukurūzų sėklų bus rūšies, turinčios įterptas tris savybes.
Tuo pačiu 2008 m. liepos mėn. susitikime Monsanto atstovai paskelbė planus pakelti vidutinę kai kurių kompanijos tris savybes turinčių kukurūzų rūšių kainą net 35 %.
Galima paminėti, kad JAV vyriausybė pastaruoju metu subsidijuoja Monsanto tris savybes turinčių kukurūzų rūšių pardavimus siūlydama mažesnes pasėlių draudimo įmokas ūkininkams, auginantiems kukurūzus nedrėkinamuose laukuose, nes manoma, kad GM kukurūzų derliaus sumažėjimo rizika yra žemesnė nei tradicinių hibridų. Tačiau bandomasis Monsanto kukurūzų subsidijavimo projektas ypač kelia įtarimų, nes JAV vyriausybė rėmėsi duomenimis, kuriuos pateikė pati Monsanto.
Agrochemijos pramonė
Remiantis ETC Group pranešimu, 6 didžiausi agrochemijos gamintojai, kurie kontroliuoja beveik 75 % pasaulio pesticidų rinkos, taip pat yra ir sėklų pramonės gigantai.
Bayer – didžiausia pasaulyje agrochemijos kompanija taip pat yra septinta pagal dydį sėklų kompanija.
Syngenta – antra pagal dydį pasaulio agrochemijos kompanija taip pat yra trečia didžiausia sėklų kompanija.
Monsanto – didžiausia pasaulio sėklų kompanija taip pat yra penkta pagal dydį agrochemijos kompanija.
DuPont – antra pagal dydį sėklų kompanija taip pat yra šešta didžiausia agrochemijos kompanija.
10 didžiausių pesticidų gamintojų
| Kompanija | 2007 m. pardavimai, mlrd. dolerių | Užimama rinkos dalis, % |
| Bayer (Vokietija) | 7,458 | 19 |
| Syngenta (Šveicarija) | 7,285 | 19 |
| BASF (Vokietija) | 4,297 | 11 |
| Dow AgroSciences (JAV) | 3,779 | 10 |
| Monsanto (JAV) | 3,599 | 9 |
| DuPont (JAV) | 2,369 | 6 |
| Makhteshim Agan (Izraelis) | 1,895 | 5 |
| Nufarm (Australia) | 1,470 | 4 |
| Sumitomo Chemical (Japonija) | 1,209 | 3 |
| Arysta Lifescience (Vokietija) | 1,035 | 3 |
| Iš viso | 34,396 | 89 |
Šaltinis: Agrow World Crop Protection News, 2008 m. rugpjūčio mėn.
10 didžiausių kompanijų kontroliuoja 89 % pasaulio agrochemijos rinkos. Pasaulinė agrochemijos rinka 2007 m. buvo 38,6 mlrd. dolerių – 8,4 % daugiau nei 2006 m.
Šešios didžiausios kompanijos uždirbo 28,8 mlrd. dolerių, arba 75 % visos rinkos. Jos taip pat yra sėklų pramonės gigantės.
Nepaisant stulbinamai pakilusių degalų ir trąšų kainų, aukštos grūdų kainos 2007 m. sukūrė labai didelę komercinių sėklų ir pesticidų paklausą. Po du dešimtmečius trukusio pardavimų smukimo, didžiausios pesticidų kompanijos 2007 m. atsigavo – didžiąja dalimi dėl subsidijų sukelto javų, skirtų gaminti biodegalus, bumo.
2007 m. keturios didžiausios pesticidų gamintojos (Bayer, Syngenta, BASF, Dow) pranešė apie dviženklius pardavimų padidėjimus. Pajamos iš pesticidų padidėjo beveik visuose regionuose (ypač Pietų Amerikoje).
Herbicidų naudojimo augimas ir atsparios piktžolės
Piktžolių naikinimo priemonės užima apie trečdalį pasaulinės pesticidų rinkos. Agrochemijos milžinės pradeda naujus tyrimų ir plėtros projektus, kuriais siekiama sukurti naujus herbicidus ir jiems atsparius genus. Monsanto glifosatui atsparūs javai karaliavo biotechnologijų scenoje daugiau nei dešimtmetį sukurdami beveik monopolį kompanijos “Roundup Ready” herbicidui.
Remiantis “Chemical & Engineering News”, kompanijos BASF, Syngenta, Bayer, Dow and DuPont šiuo metu rungiasi norėdamos užpildyti glifosato spragą, kuri greitai didėja, nes mažiausiai 14 piktžolių rūšių 5 žemynuose tapo atsparios herbicidui dėl didžiulio jo naudojimo. Dėl to ūkininkai dabar turi panaudoti toksiškesnius chemikalus, kad sunaikintų atsparias piktžoles. Šis reiškinys (angl. pesticide treadmill) yra klasikinis pavyzdys, kai kuriamos naujos technologijos, kurios išspręstų ankstesnės nesėkmingos technologijos pridarytus nemalonumus. Tačiau agrochemijos milžinės linkusios piktžolių atsparumą vertinti kaip naujas verslo galimybes. John’as Atkin’as, Syngenta Crop Science generalinis direktorius, teigė: „[Piktžolių] atsparumas herbicidams iš tikrųjų yra visai palankus mūsų rinkai, nes mes turime tobulėti“.
Taigi GM sėklų ir joms skirtos agrochemijos gamintojos susijungia tam, kad įgytų daugiau galios. Dažnai ta pati kompanija gamina tiek sėklas, tiek herbicidus. Šias korporacijas remia šalių vyriausybės, subsidijuodamos jų produktus. Nuo tokios jėgos ūkininkai nėra pajėgūs apsiginti. Jie tampa priklausomi nuo kompanijų sėklų, nes jos yra patentuotos, ir nuo kompanijų herbicidų, kurie reikalingi užauginti tas sėklas. Sėklų gigantės gali nesunkiai reguliuoti kainas. Taip saujelė biotechnologijų korporacijų savinasi pirmąją maisto tiekimo grandį, kuri anksčiau priklausė ūkininkams.
Maža to, korporacijų eksperimentai su genų inžinerija sukūrė atsparias piktžoles, kurių mutacijoms suvaldyti papildomai reikia naudoti chemijos produktus. Tačiau biotechnologijų kompanijoms šis reiškinys net naudingas – jos džiaugiasi galėdamos kurti naujas biotechnologijas, kurios suvaldytų ankstesnių nepavykusių bandymų padarinius.
